Sniegas

Vienas didžiausių vejos priešų – sniego krūvos, likusios valant kiemo takus. Tirpstant sniegui žolė po jomis gali sunykti, užsikrėsti viena dažniausių vejos ligų – snieginiu pelėsiu. Norint išsaugoti gražią ir vešlią veją sniego sąnašas būtina išbarstyti, kad sniegas visur nutirptų tolygiai.

Sniegui nutirpus būtina dar kartą sugrėbti senus lapus, jeigu tokių liko po rudens, kitas šiukšles, kurios taip pat gali tapti pelėsio šaltiniu.

Jeigu dirva rūgšti

Jei kūrenatės malkomis, pelenai – vertinga trąša, mažinanti dirvos rūgštingumą. Paprastai vejos nemėgsta rūgščios dirvos, tokioje žemėje greitai įsiveisia samanos.

Pavasario metu pelenais apibarsčius sniego plotus, jie greičiau nutirps, o pelenai kartu su polaidžio vandeniu įsigers į žemę.

Jeigu šildotės kitais būdais, rūgštingą veją pavasarį patartina pabarstyti dolomitmilčiais, kurie taip pat sumažins rūgštingumą.

Vėdinimas

Paprastai veja suželia tankiu kilimu, kuris kartais siekia net kelis centimetrus. Norint, kad ji labiau vešėtų ir geriau išsisavintų trąšas, būtina ją vėdinti.

Dirvožemiui kiek pradžiuvus tankiausias vejos vietas rekomenduojama pragrėbti specialiai tam skirtu grėbliu aštriais dantimis (tiks ir paprastas grėblys kietais metaliniais dantimis). Grėbiant pasišalins seni kotai, velėnos kilimas pasidarys kiek puresnis, taip lengviau prie šaknų pateks oras bei vanduo. Didesniam vejos veltinio plotui galima išsinuomoti specialius benzininius įrankius.

Taip pat pavasarį senesnę veją rekomenduojama aeruoti. Specialistų teigimu, tai būtina daryti bent kas dvejus metus. Lengviausia tai daryti su specialiais volais, turinčiais tam skirtus dantis. Aeravimo priedai būna tvirtinami prie paprastų vejos volų, didesniems plotams skirti specialūs mechanizmai, o nedidelį vejos plotą galima aeruoti paprastomis šakėmis, jį subadant apie 10 cm gylio.

Atsodinimas

Dažnai dėl vienų ar kitų priežasčių išplinka ištisi vejos plotai. Nedidelius plotus galima paprastai atsodinti grėbliu suvėlus žemės paviršių, užbėrus tos pačios rūšies, kaip ir veja, žolės sėklų ir užpylus ploną sluoksnį juodžemio.

Jei išplikę didesni plotai, geriausia žemės paviršių suakėti ir iš naujo pasėti veją. Žinoma, prieš tai geriausia su specialistu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių veja toje vietoje sunyko, galbūt ją užpuolė liga.

Dažnai veja išplinka duobėse, kuriose ilgai stovi vanduo, pavyzdžiui, jei gruntas molingas ir nėra įrengto drenažo. Tokioje vietoje prieš sodinant veją reikia pakelti dirvos sluoksnį arba įrengti drenažą.