Naujasis planas nesudarys vienodų ugdymo galimybių, nepadės sureguliuoti mokinių srautų ir mokyklų apkrovos, taip pat nepapildys pustuščių mokyklų nuostolingų biudžetų. Jis veikiausiai tiesiog įtvirtins situaciją, kai bus proteguojama tik tam tikra grupė vaikų. Vadinasi, ir toliau pustuštėse mokyklose savivaldybės lėšomis, t. y. visų mūsų lėšomis, bus finansuojamos tuščios vietos, o, trūkstant mokinio krepšelio lėšų, kris ugdymo kokybė.
Situacija mokyklose
Pagal Vilniaus mokyklų patalpų projektinį pajėgumą mokyklose galėtų mokytis 64070 mokinių, t. y. 3085 mokiniais daugiau nei dabar. Nors mokyklose nuolat daugėja tuščių vietų, kai kurios jų priverstos dirbti dviem pamainomis. Tai - A. Kulviečio ir Jeruzalės vidurinės mokyklos, Žvėryno ir Gabijos gimnazijos. Štai, Pašilaičių seniūnijoje beveik visos lietuviškos mokyklos perpildytos, o daugiausia tuščių vietų (net 52) yra rusiškoje Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje. Žvėryno, Antakalnio seniūnijose padėtis panaši. Skirtingų mokomųjų kalbų mokyklose mokinių skaičius pasiskirsto netolygiai: lietuvių - viršija savo patalpų projektinį pajėgumą, o rusų ir lenkų - lieka apytuštės.
Plika akimi matosi, kad švietimo įstaigų tinklas Vilniuje nėra efektyvus, lėšos švaistomos, nes, esant netolygiam mokinių pasiskirstymui, likusios tuščios mokymosi vietos finansuojamos kitų mokyklų sąskaita. Toks mokinio krepšelio ir aplinkos lėšų svyravimas atskirose mokyklose pažeidžia lygių galimybių principą ir atsiliepia bendrai ugdymo kokybei. Tai patvirtina ir tarptautinis tyrimas, nustatęs, jog pagal mokinių raštingumą Lietuva per trejus metus (2006-2009) nukrito iš 32 vietos į 40 vietą.
Numatomi pokyčiai
Nenormali padėtis yra ir Antakalnio seniūnijoje. Joje ugdymo paslaugas teikia keturios mokymo įstaigos, trijose iš jų (Antakalnio ir Mikalojaus Daukšos vidurinėse mokyklose, Volungės darželyje) mokoma lietuviškai ir vienoje - Joachimo Lelevelio - lenkų-rusų kalbomis. Antakalnio mokykloje pagal projektinį pajėgumą turėtų mokytis 784 mokiniai, o mokosi 1219. Po reorganizacijos naujai įsteigta Antakalnio progimnazija (800 mokinių) kaip atskira mokymo įstaiga turėtų išsikelti į kitas patalpas. Praktiškiausia jos mokinius būtų perkelti į šalia dabartinės Antakalnio mokyklos esančios J. Lelevelio mokyklos patalpas, kurios mokiniai persikeltų į netolimą buvusią A. Vivulskio pagrindinę mokyklą. Apie 300 Antakalnio mokyklos mokinių Savivaldybės tarybos sprendimu jau įkelti į J. Lelevelio mokyklos patalpas, tačiau organizuojant ugdymo procesą per dvi mokyklas kilo nepatogumų tiek mokiniams, tiek mokytojams.
Kadangi Vilniaus švietimo klausimai A. Zuoko palaiminimu patikėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikieriams, jau yra planų kaip „neįsileisti“ Antakalnio progimnazijos mokinių į J. Lelevelio mokyklos patalpas. Pagal dabar patvirtintą mokyklų tinklo planą šią mokyklą numatyta reorganizuoti į gimnaziją bei progimnaziją ir taip Antakalnio mokyklos mokinius iš jos „išstumti“. Tokiu atveju A.Vivulskio ir J. Lelevelio mokyklų patalpose mokytųsi tik 400 mokinių, nors galėtų mokytis per 1000.
Įgyvendinus LLRA projektą, tuščios vietos būtų finansuojamos iš Savivaldybės lėšų kitų mokyklų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad patvirtintame pertvarkos plane pažeidžiamas LR Vyriausybės 2011-06-29 dienos nutarimo Nr. 768 „Mokyklų vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisyklių” 26.9 punktu nustatytas klasių formavimo reglamentas, t. y. vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija, jeigu yra sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktos klasės, kuriose turi būti ne mažiau kaip 50 mokinių. Šiuo metu J. Lelevelio mokyklos vienuoliktose klasėse mokosi 35 mokiniai.
Kartu reikia pažymėti, kad šios mokyklos, turinčios išskirtines mokymosi sąlygas, ugdymo rezultatai nėra geri. Taigi, Antakalnio seniūnijoje įvykus tokiai mokyklų reorganizacijai, lietuviškoms mokykloms (Antakalnio gimnazijai ir progimnazijai) nebelieka nė mažiausios galimybės turėti normalias ugdymo sąlygas ir jos tampa savotiškais J. Lelevelio mokyklos įkaitais.
Dėl savivaldybės tarybos manipuliacijos pertvarkant mokyklų tinklą Antakalnio mikrorajone, šios mokyklos bendruomenė nesijaučia oriai, nes metų metus dirba ir mokosi nežinodami aiškios savo ateities.
Panaši situacija yra susidariusi ir Žvėryno seniūnijoje - joje taip pat skirtingų mokomųjų kalbų mokyklose mokinių skaičius pasiskirstęs netolygiai. Nors pagal projektinį pajėgumą turėtų mokytis 678 mokiniai, mokosi 1197 - gimnazijos apkrova siekia 170 proc. Kaip jau minėjau, kadangi trūksta mokymosi vietų ji dirba dviem pamainomis.
Tuo tarpu šioje seniūnijoje esanti rusų M. Dobužinskio vidurinė mokykla apkrauta tik 35 proc.
Kadangi Žvėryno gimnaziją numatoma reorganizuoti į dvi įstaigas: progimnaziją ir gimnaziją, geriausia būtų jos mokiniams atiduoti netoliese esančios M. Dobužinskio mokyklos patalpas, o pastarąją sujungti su Lukiškių vidurine mokykla. Logiška? Logiška. Taigi pagrįstai kyla klausimas, kodėl miesto valdžia bando išsaugoti pustuštę, prastus ugdymo rezultatus rodančią M. Dobužinskio mokyklą?
Dar vienas numatomas įgyvendinti liapsusas, šįkart - su ES ir savivaldybės lėšomis renovuota suaugusiųjų „Židinio“ gimnazija, kurioje sudarytos sąlygos mokytis neįgaliesiems (čia mokosi klausos ir regos negalią turintys mokiniai). Tai - didžiausia miesto suaugusiųjų mokykla, galinti pasigirti mokymo baze, aukštu kompiuterizavimo lygiu, didele tarptautinių projektų patirtimi ir didžiuotis galimybe vykdyti Valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Tačiau kažkodėl „tėvas“ Zuokas su komanda nutarė atimti gerai sutvarkytas patalpas ir mokinius perkelti į nesutvarkytas, neįgaliesiems nepritaikytas „Varpo“ mokyklos patalpas. Tuo tarpu „Židinio“ mokyklos patalpas numatoma perduoti gimnastikos ir kitoms sporto mokykloms, kur būtų įrengtos administracinės patalpos, viešbutis, kavinės, sporto salės, pirtys, tad pastatas būtų rekonstruojamas iš esmės. Taip, ES ir savivaldybės investicijos nueitų perniek ir vėl prireiktų ne vieno milijono šio sportinio komplekso įrengimui...
Ar Artūras Zuokas vertas miesto „tėvo” vardo, jeigu nemyli visų miesto vaikų, o meilę paremia išskaičiavimu? Aš taip nemanau. Ir čia tikrai, toli gražu, ne visi pavyzdžiai, dėl kurių reikėtų nerimauti ir reikšti kritiką „mūsų gerovę globojančiam“ miesto merui.