Medikai tvirtina, kad ankstyva elgesio korekcijos programa pagerintų vaiko mokymosi ir adaptacijos galimybes.

Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro vaikų priežiūros darbuotoja Vita Pupininkienė teigia, jog hiperkineziniai sutrikimai labiausiai pasireiškia mokykloje - struktūrizuotoje aplinkoje.

“Čia reikalaujama susikaupti, sulaukti savo eilės atsakyti, tyliai sėdėti pamokoje ir netrukdyti kitiems, klausyti, kas sakoma, užbaigti pradėtą darbą ir panašiai. Šios užduotys pernelyg sunkios vaikams, turintiems hiperkinezinį sutrikimą, todėl labai svarbi kompleksinė pagalba, apimanti vaiką, šeimą, mokyklą ir socialinę aplinką”, - tvirtina V.Pupininkienė.

Hiperaktyvių vaikų vis daugėja. Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija nusprendė suburti hiperaktyvius vaikus auginančias Lietuvos šeimas į draugiją, kuri padėtų spręsti įvairias problemas, suteiktų žinių, kaip auginti tokius vaikus, paremtų moraliai. Kauniečių šeimas kviečia burtis į grupes Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, kurios norėtų dalyvauti draugijos veikloje.

Rūpestis aplinkiniams

“Labai svarbu, kad žmonės, matydami aktyvumo, dėmesio ir savireguliacijos sutrikimų turintį vaiką, nesipiktintų, nesmerktų, neprašytų jo izoliuoti, o padėtų jam adaptuotis ir tapti visaverčiu visuomenės nariu, - teigia Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos tarybos pirmininkė, Kauno Centro poliklinikos Psichikos centro vadovė Vida Matulionienė. - Hiperaktyvumas - daugialypė problema, reikalaujanti kompleksinės pagalbos: medicininės, psichologinės, pedagoginės ir socialinės”.

Hiperkineziniai sutrikimai pasireiškia labai anksti.

Medikai teigia, jog labai svarbu, kad tėvai ir pedagogai atpažintų ir suprastų, kad hiperaktyvumas, dėmesio trūkumas, impulsyvumas - sutrikimo simptomai, o ne vaiko “ožiai”.

“Hiperaktyvūs vaikai - tai ne tik medicininė problema. Su ja susiduria ir pedagogai, tačiau ne visi jie sugeba dirbti su tokiais vaikais, o tie, kurie sugebėtų, dažniausiai neturi tam sąlygų. Klasės nėra pritaikytos darbui su hiperaktyviais vaikais”, - tvirtina vaikų psichiatrė, Vilniaus Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytoja Edita Valeckaitė.

Nenusėdi vietoje

“Visi turime padėti šiems vaikams adaptuotis, kad jie nesijaustų blogi. Jie tikrai nori būti geri, bet kaip mes ne viską galim, taip ir jie negali tam tikrose situacijose savęs sureguliuoti”, - sakė gydytoja Vida Matulionienė.

Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytoja, medicinos mokslų daktarė A.Markevičiūtė teigia, jog 25-70 procentų hiperaktyvių vaikų turi mokymosi sunkumų, 90 procentų blogai sekasi mokykloje. 50-70 procentų šių vaikų sunkiai bendrauja su savo bendraamžiais. 25-45 proc. pasireiškia asocialus elgesys. Hiperaktyvūs paaugliai 3-4 kartus dažniau patenka į automobilių avarijas, 2-3 kartus dažniau sukelia eismo įvykius.

“Tėvai jaučia įtampą, nerimą dėl vaiko, - tvirtina A.Markevičiūtė. - Hiperkineziniai sutrikimai griauna įprastą šeimos gyvenimą, neigiamai veikia tėvų tarpusavio santykius, šeimos socialinius ryšius. Jie skatina šeimą izoliuotis: dėl vaiko elgesio problemų šeima linkusi daugiau laiko praleisti namuose”.

Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija, psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, tėvai nutarė kreiptis į Sveikatos apsaugos ir Švietimo bei mokslo ministerijas, kad būtų įkurta darbo grupė. Ji koordinuotų hiperaktyvius vaikus auginančių šeimų, specialistų veiklą, padėtų spręsti įvairias problemas.