„Tai pirmoji tokia byla teisme – moterys bijo skųstis, nes žino, kad vėliau nesusiras darbo“, – sakė L. Šekurovos advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.
L. Šekurovos Rumunijos ambasadai Lietuvoje iškeltą bylą ketvirtadienį atvertė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas. Tiesa, teismui taip ir nepavyko gauti ambasados atsiliepimo į jai pareikštą ieškinį – nors Užsienio reikalų ministerija (URM) Rumunijai išsiuntė diplomatinę notą, tačiau jos atstovai teismui ne tik nepateikė savo pozicijos, bet ir neatsiuntė savo atstovo į iš anksto suplanuotą posėdį.
„Teismas yra privestas priimti sprendimą už akių“, – paskelbė teisėjas, žadantis per savaitę nuspręsti, ar patenkins, ar atmes L. Šekurovos ieškinį.
Kaip DELFI pasakojo ieškovės advokatė D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė, L. Šekurova dar 2008-ųjų pavasarį įsidarbino Rumunijos ambasadoje Lietuvoje vertėja. Iš pradžių apie porą mėnesių be jokių dokumentų ambasadoje dirbusi moteris netrukus buvo priimta pagal sudarytą darbo sutartį bandomajam laikotarpiui.
Nepraėjus nė trims savaitėms L. Šekurova pasijuto prastai ir negalėjo nuvykti į darbą. Šeštą mėnesį nėščia moteris apie tai pranešė savo darbdaviams.
„Tada ji sulaukė labai neigiamos reakcijos – buvo įžeidinėjama, kaltinama sukčiavimu, jog įsidarbindama nepasakė apie nėštumą, – sakė advokatė. – Tačiau ji neprivalėjo atskleisti tokios aplinkybės. Tai yra ne dalykinė savybė, o privatus žmogaus gyvenimas, saugomas įstatymo. Tada ieškovė darbdaviui įteikė notariškai patvirtintą medicininę pažymą apie nėštumą ir tą pačią dieną buvo atleista iš darbo. Vien dėl to, kad yra nėščia“.
Pasak D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės, iš darbo išmestai vertėjai pablogėjo sveikata, atleidimas iš darbo atsiliepė ir gimdymui. „Laimei, vaikas gimė sveikas ir viskas jam yra gerai“, – sakė ji.
Rumunijos ambasados pripažino, kad padarė klaidą
Bandydama ginti savo teises L. Šekurova kreipėsi į įvairias instancijas, tačiau niekas jai taip ir nepaaiškino, kad per mėnesį ji dar gali apskųsti darbdavio sprendimą teismui.
„Vėliau ji kreipėsi net į Rumunijos ombudsmeną Bukarešte, tačiau jai buvo paaiškinta, jog jie tokių skundų netiria“, – teigė D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.
Pasak diskriminacijos bylose besispecializuojančios teisininkės, iš darbo išmestai vertėjai buvo apribota galimybė dalyvauti socialiniame gyvenime, ji negalėjo savęs realizuoti, išgyveno neigiamas emocijas, naktimis ją kamavo nemiga ir t.t.
„Vėliau Rumunijos ambasadorius pripažino, kad atleidžiant L. Šekurovą buvo padaryta klaida, tačiau, jo teigimu, vertėjos atleidimas buvo ne nėštumas, o profesinės kvalifikacijos stoka, nepateisinti moraliniai darbdavio reikalavimai“, – pasakojo advokatė, pažymėjusi, jog vilnietė net nebuvo pasirašiusi jokių vidinių instrukcijų, niekas neturėjo nusiskundimų dėl jos darbo.
Pasak D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės, nors L. Šekurova buvo priimta ir bandomajam laikotarpiui, tačiau tuo metu jai galiojo tokie patys įstatymai, kaip ir dirbantiems su neterminuota sutartimi.
„Bandomuoju laikotarpiu darbuotojams galioja visi įstatymai, išskyrus, jeigu žmogus netenkina darbdavio lūkesčių, bet jeigu yra nėštumas, jam garantijos yra stipresnės, netgi jeigu ir netenkintų lūkesčių“, – pažymėjo ji.
Teisininkės teigimu, L. Šekurova skundžiasi teismui ne tik dėl diskriminacijos dėl lyties, bet ir teigia, jog buvo diskriminuojama dėl negalios.
„Jeigu ji turėtų pilną darbingumą, tai darbdavys gal taip akivaizdžiai nesielgtų, gal kitaip žiūrėtų į nėščią darbuotoją“, – svarstė D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.
L. Šekurova iš ambasados prašo priteisti 300 tūkst. Lt turtinės ir 100 tūkst. Lt – neturtinės žalos atlyginimą. Turtinę žalą sudaro pajamos, kurias vertėja būtų gavusi, jeigu iki pensijos būtų dirbusi ambasadoje.
Lygių galimybių kontrolierės patarėja: tai – akivaizdus diskriminacijos atvejis
Lygių galimybių kontrolierės patarėja teisės klausimais Laima Vengalė-Dits įsitikinusi, kad L. Šekurovos ieškinys turi būti patenkintas.
„Mes pripažįstame, kad buvo diskriminacija dėl lyties, nes iš darbo buvo atleista nėščia moteris be jokių įrodymų ar pagrindimų, – sakė ji. – Taip padaroma didelė žala nėščiai moteriai, nes nėštumas visada siejamas su diskriminacija dėl lyties“.
„Tai – akivaizdus diskriminacijos atvejis, nes kai tik moteris pateikė pažymą apie nėštumą, buvo atleista iš darbo, Lietuvoje reziduojančios ambasados turi vadovautis mūsų įstatymais, bet kažkodėl nesivadovauja“, – sakė L. Vengalė-Dits.
Pasak jos, skundų dėl nesiskaitymo su nėščiomis darbuotojomis diplomatinėje tarnyboje buvo ir daugiau, tačiau jie – tik žodiniai.
„Žinome atvejų, kai rodoma tokia nepagarba ir gal netgi, galima sakyti, yra nesiskaitoma su lietuviais darbuotojais“, – pabrėžė teisininkė.