Lietuva 2010 metais pradėjo įgyvendinti projekto„ImPrim“, inicijuoto Šiaurės dimensijos partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje, vieną iš sudėtinių priemonių „Sveikatos sinergija“ („Health synergy“), kurios tikslas - skatinti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, išsiaiškinti struktūras ir procesus, būtinus sukurti sėkmingą visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimo modelį.
Siekiant įgyvendinti projektą Lietuvoje, 2011 metais buvo atliktas kokybinis bei kiekybinis tikslinių grupių tyrimas.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad nors asmens ir visuomenės sveikatos sektoriai jaučia poreikį bendradarbiauti bei bando dirbti kartu tam tikrose srityse, tačiau tikslinės tyrimo grupės dabartinę šių sektorių bendradarbiavimo situaciją pirminėje sveikatos priežiūros grandyje vertina labiau neigiamai nei teigiamai, nes kol kas yra daugiau problemų nei pasiekimų“, - komentavo tyrimo rezultatus Higienos instituto sveikatos informacijos centro ir „ImPrim“ projekto priemonės „Sveikatos sinergija“ vadovas dr. Romualdas Gurevičius.
Pasak tyrimo respondentų, pagrindine priežastimi, kuri šiandien trukdo šių sektorių bendradarbiavimui, galima įvardinti Lietuvoje galiojančią medicinos normą „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", kuri šeimos gydytojams priskiria daug funkcijų, pradedant prevencija, diagnostika, gyventojų informavimu ir baigiant įvairiomis gydymo paslaugomis. Taip šeimos gydytojai užkraunami jų profesijai nebūdingais papildomais organizaciniais darbais, ko pasekoje šeimos gydytojo laiko kontaktui su pacientu lieka vis mažiau.
Siekiant išspręsti esamą situaciją, asmens ir visuomenės sveikatos specialistai mato du galimus kelius: visuomenės sveikatos specialisto įdarbinimas pirminės sveikatos priežiūros grandies įstaigose arba ryšių tarp šių institucijų užmezgimas ir stiprinimas. Abiem atvejais šių kelių veikimui trukdo tiek tarpasmeninio, tiek organizacijų, tiek sisteminio lygmens veiksniai.
Pagrindine bendradarbiavimo tarp sektorių stabdančia sisteminio lygmens problema buvo įvardinta šiuo metu veikianti finansavimo sistema ir finansavimo trūkumas. Nepakankamas asmens sveikatos paslaugų finansavimas bei labai mažas visuomenės sveikatos paslaugų finansavimas (ligų profilaktika, prevencija) arba visiškai nėra numatyti įkainiai (sveikatos stebėsena).
„Siekiant skatinti bendradarbiavimą, visų pirma turėtų būti nustatyti abiejų sektorių paslaugų įkainiai bei sukurtas toks finansavimo mechanizmas, kuris skatintų pirminės sveikatos priežiūros įstaigas skirti daugiau dėmesio sveikatos stebėsenai bei stiprinimui. Juk, pagrindinis sėkmingo bendradarbiavimo tarp sektorių pirminėje sveikatos priežiūros grandyje rodiklis yra sergamumo mažėjimas, ilgesnėje laiko perspektyvoje – mirtingumo nuo tam tikrų ligų sumažėjimas ir vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimas“, - tyrimo metu kalbėjo asmens ir visuomenės sveikatos specialistai.
Kita visuomenės sveikatos specialistų įvardinta svarbi priežastis - nusistovėję stereotipai, trukdantys bendradarbiavimui tarpasmeniniame lygmenyje. Šiandien vis dar susiduriama su trimis stereotipais: visuomenės sveikatos specialistas vertinamas kaip asmens sveikatos įstaigų kontrolierius, priklauso mažiau prestižinei veiklai bei užsiima mažiau reikšminga veikla. Pastebima, kad asmens sveikatos sektoriuje dirbantiems specialistams dar trūksta supratimo apie visuomenės sveikatos specialistų veiklą, jų funkcijas.
Projekto vykdytojai tikisi, kad projektui pasibaigus bus rasti efektyvūs ir optimalūs būdai, padėsiantys šių sektorių bendradarbiavimui, prisidedant prie Lietuvos žmonių sveikatos ir sveikatos priežiūros gerinimo šalyje.
