Draugių Jovitos Vyšniauskienės (28 m.) ir Lenos Sokolovskos (29 m.) ateities planuose tikrai nebuvo kalno reikalų, popierių ir valdiškų slenksčių. Atvirkščiai - tik ilgų atostogų planas, o kišenėse - bilietai į tolimus kraštus. Vis dėlto spontaniškai gimusiai idėjai buvo lemta ne tik išvysti dienos šviesą, bet ir sėkmingai plėtotis. Jau beveik dvejus metus merginos besirūpinantiems oda ir pirmenybę teikiantiems natūralumui siūlo išmėginti “Uoga Uoga” kosmetiką.
Klientų ratui augti bei prekybos vietoms daugėti nesutrukdė ir abi beveik tuo pačiu metu aplankę gandrai. Dvi atžalas auginanti Jovita ir sūnumi besirūpinanti Lena neslepia, jog sumaniusios kurti verslą nė iš tolo neįsivaizdavo, kiek daug rūpesčių užguls jų pečius. Tačiau abi prisipažįsta, kad svarbiausia - nesitikėti greito pelno ir kuo mažiau svarstyti, o kas bus, jeigu nepasiseks.
Gerą algą iškeitė į nežinomybę
Nors minčių kurti verslą merginos neturėjo ir net nesapnavo, kad kažkada rankose laikys spalvotus buteliukus su pačių sumaišytais kvapniais natūraliais aliejais ir kremais, virtinė gyvenimo sutapimų jas nuvedė šio tikslo link.
Latvę Leną tie patys gyvenimo sutapimai atviliojo iš gimtinės į kaimyninę Lietuvą. Studijuodama Rygoje, ekonomiką ir verslo administravimą, mergina susirado daug bičiulių lietuvių, pramoko mūsų kalbą, o galiausiai ir pradėjo kurti bendrą ateitį su lietuvaičiu Andriumi ne kur kitur, o būtent Vilniuje.
Čia pradėjo dirbti ir finansų analitike, kur jos kolege tapo iš anksčiau pažįstama lietuvaitė Jovita, ten pat dirbusi buhaltere. Merginos bičiuliavosi, draugavo, o kartu abi širdyse kūrė kitokio gyvenimo planus.
Štai Lena nusprendė, kad darbas kontoroje su skaičiais nėra būtent tai, ko ji nori. Adrenaliną mėgstanti mergina, jau daugiau nei dešimtmetį praktikuojanti akrobatikos šuolius su parašiutais, ne tik drąsiai su grupe žmonių šoka iš lėktuvo, bet ir taip pat drąsiai priima permainas gyvenime.
„Vieną dieną tiesiog pagalvojau, kad darbas kurį dirbu, kad ir kaip gerai apmokamas, nėra tai, ką noriu daryti. Turėjau sukaupusi santaupų, todėl nusprendžiau, kad reikėtų pagalvoti, ko noriu iš tiesų, o tuo pačiu imtis to, apie ką seniai svajojau - dainavimo. Todėl mečiau darbą ir įstojau į vokalo specialybę, Vilniaus kolegijoje“, - pasakoja latvė.
Ekologija susidomėjo pabėgusi į kaimą
Pokyčiai ilgai brendo ir Jovitos galvoje. Dar studijuodama Vilniaus Universitete verslo administravimą, moteris uždarbiavo bare. Būtent čia sutiko kokteilius taip pat maišiusį Žaną. Porelė netruko suprasti, kad yra vienas kitam skirti, ir ilgai nelaukę susituokė bei nusprendė radikaliai keisti gyvenimo būdą.
Miesto ir barų šurmulį palikę sostinės gyventojams, patys patraukė į kaimą. Ir nors planavo sodybą pirkti arčiau Vilniaus, galiausiai net ir 50 km atstumas, kurį kasdien tekdavo įveikti netrukus buhaltere toje pačioje įmonėje kaip ir Lena pradėjusiai dirbti Jovitai, neatrodė per didelis.
Tapimas Dargužių kaimo gyventojais, o čia - gamtos apsuptis ir į pasaulį pradėjęs belstis pirmagimis, tėčio garbei taip pat pavadintas Žanu Vincentu, palaipsniui paskatino Jovitą susidomėti ekologija. Jauna moteris pati pradėjo auginti daržoves, maisto produktus ėmė pirkti iš tame pačiame kaime gyvenančių ūkininkų, o chemijos pramonės produkciją iš namų pradėjo stumti ekologiški ir natūralūs produktai.
„Viskas vyko labai natūraliai. Pavyzdžiui, kieme pradėjusi auginti daržoves, netrukus susimąsčiau, kad visai nenoriu jų „laistyti“ chemija, kurią pilu į praustuvę. Kaime vandentiekis toks jau yra – į žemę greitai patenka tai, ką išpylei į kanalizaciją.
Lemiamą vaidmenį suvaidino ir mažojo atsiradimas. Norisi vaikui duoti kuo daugiau natūralumo. Todėl sauskelnes pakeičiau įprastais vystyklais, išskyrus tuos atvejus, kai tekdavo kažkur toliau išvažiuoti. Ėmiau daug ir intensyviai domėtis ekologija, radau daugybę sprendimų, kurie atrodė šiais laikais sunkiai įsivaizduojami, kaip, pavyzdžiui, skalbti vaiko vystyklus nenaudojant miltelių ir muilo... O tai pasirodė nesudėtinga, kai sužinojau apie Indijoje tiesiog ant medžių augančius muilo riešutus. Žodžiu, kai sprendimo ieškai, jį randi“, - šypsosi Jovita.
Be domėjimosi ekologija ir buhalterės darbo, ją traukė ir piešimas. Dar mokydamasi vidurinėje, Jovita baigė dailės mokyklą ir dažnai prisimindavo norą piešti. Galiausiai šie įgūdžiai labai pravertė, kai gimė „Uoga Uoga“, jai reikėjo sukurti prekės ženklą, etiketes, lankstinukus.
Idėja gimė per naktį
Jovitos domėjimasis ekologija ir natūralumu palaipsniui pradėjo dominti ir Leną, tiesa, ji prisipažįsta iki verslo pradžios žinojusi gerokai mažiau, nei žino dabar. O sužinoti buvo ką.
Vieno iš mergaitiškų pasiplepėjimų, užsitęsusių per naktį, metu, draugės įsikalbėjo, kad Lietuvoje pasigenda natūralios kosmetikos be kenksmingų sveikatai priedų už patrauklią kainą.
„Užsienyje maži natūralios kosmetikos gamintojai jau buvo gana populiarūs, tuo metu Lietuvoje to nebuvo. Nebent ekologiškose parduotuvėse galėjai rasti ekologiškos, bet įspūdingai įkainotos kosmetikos“, - sako Lena.
Jai pritaria ir Jovita, kuriai šis klausimas tuo metu buvo ypač aktualus. Neradusi, kur įsigyti to, ko nori, ir perskaičiusi kalnus įvairios medžiagos, moteris kūno priežiūros priemones sau maišėsi pati.
„Tą naktį pradėjus diskusiją apie ekologiją ir gimė idėja daryti tai pačioms. Čia pat ant popieriaus susirašėme planą, ką reikėtų padaryti, kad tai taptų realybe. Tą pačią naktį Žanas pasiūlė pavadinimą, o aš nupiešiau ženklą. Artėjant rytui viskas atrodė realu ir įgyvendinama“, - prisimena Jovita.
Ilgos kelionės ir biurokratija nesutrukdė
Verslo plano merginos ėmėsi su dideliu užsidegimu ir iš karto įvertino, kad apie jokį pelną neverta nė kalbėti ateinančius dvejus metus. Mažiausiai tiek prireiks, kad verslas įsibėgėtų.
Pirmieji žingsniai buvo atlikti merginoms išvykus kartu praleisti savaitės pas Latvijoje gyvenančią draugę. Ten pasiėmusios kosmetikai gaminti reikalingų produktų, literatūros, merginos pasidarė tikrų tikriausią seminarą. Maišė, mėgino, skaitė, uostė ir bandė.
„Iš pradžių planavome gaminti tik natūralias kaukes veidui, tačiau greitai supratome, kad jos labai greitai genda. Taip atsirado kremai, losjonai, lūpų balzamai“, - prisimena Lena.
Po turiningai praleistos savaitės merginų laukė ilgas dokumentų tvarkymas.
„Mes tikrai labai daug ko nežinojom. Kai kurios įstaigų, į kurias kreipėmės, darbuotojos klausdavo, ar tikrai norime imtis tokio sudėtingo reikalo - natūralios kosmetikos, juk reikės šitiek leidimų ir nuolatinių patikrų, kurios tvirtins, kad nenaudojame kenksmingų medžiagų, kad viskas šviežia ir saugu.
Jos buvo teisios, tai iš tiesų daug laiko ir atidumo užimantis darbas. Ir tai nėra taip įdomu, kaip kurti naujus receptus, juos maišyti ir galvoti jiems pavadinimus, bet nereikia savęs klausinėti - ar man tai įdomu, ar jau nebe. Tai tiesiog dalis to, ką privalai padaryti“, - patirtimi dalinasi J. Vyšniauskienė.
Abi merginos buvo išvykusios į Londoną, kur lankė natūralios kosmetikos gaminimo seminarus bei užmezgė ryšius su laboratorija, kuri tvirtina jų receptų saugumą. Pirmuosius savo kremus, skirtus plačiajai auditorijai, draugės sumaišė pagal įsigytus receptus. Dabartinius jos kuria pačios, pagal standartus aprašytus specialioje literatūroje ir pagrindus gautus iš pirmųjų - pirktinių receptų. Visi iki vieno jų receptai sertifikuoti kaip saugūs Didžiojoje Britanijoje esančios laboratorijos. Taip pat periodiškai tiriami mikrobiologiniai ir cheminiai produktų parametrai Lietuvos nacionalinės visuomeninės sveikatos priežiūros laboratorijoje.
„Šie leidimai, sertifikavimai buvo viena dalis, kita - rasti patalpas, kurios atitiktų reikalavimus ir mes galėtume gaminti savo produkciją. Dar reikėjo surasti ingredientų tiekėjus už mažiausią kainą. Prireikė ir taros, į kurią galėtume savo produktus dėti.
Lyg to būtų maža, jau anksčiau abi buvome suplanavusios keliones. Pirmoji dviems mėnesiams į Boliviją ir Peru turėjo išvykti Lena su Andriumi, o jiems grįžus su šeima trims mėnesiams į Indiją išvykau aš“, - pasakoja Jovita.
Tačiau tai vykdyti užsibrėžtų planų merginoms nesutrukdė. Abi įsitikinusios, svarbiausia - noras ir tinkamas planavimas. Ta, kuri būdavo Lietuvoje, tvarkė reikalus, kurių neįmanoma atlikti per atstumą, o išvykusioji darydavo užduotis, padaromas internetu - ieškojo tiekėjų, mezgė kontaktus.
Iššūkis - suderinti verslą ir motinystę
Jaunoms verslininkėms pavyko ne tik rūpintis verslu ir keliauti, abi iš kelionių grįžo po širdimi nešiodamos po naują gyvybę. Tiesa, būtent po kelionių buvo baigti visi formalumai ir besilaukiančios draugės galėjo pradėti prekybą internetu.
„Pirmieji mūsų klientai buvo artimieji, šeimos nariai, draugai. Tačiau mūsų produkcija jiems iš tiesų patiko, gal todėl, kad mes ją darom kaip sau - iš kokybiškų sudėtinių dalių, tikrai natūralią ir tai galėjom patvirtinti dokumentais. Be to, laikėmės principo, kad kaina turi būti prieinama kiekvienam. Niekur nepirkome jokios reklamos, žinia apie mus sklido iš lūpų į lūpas, o artėjant Kalėdoms klientų skaičius taip išaugo, kad dviese vos spėjome suktis“, - prisimena Lena.
Jau netrukus merginos ne tik vystė verslą, bet ir kūrė naujas darbo vietas - prireikė kremų maišytojų, o atidarius vieną pirmųjų prekybos vietų – ir pardavėjų-konsultančių.
Dabar merginos džiaugiasi gerokai į priekį pajudėjusiais rezultatais, prekybos vietų skaičius vis auga, kaip ir klientų būrys, jos ir toliau kuria naujus receptus ir, žinoma, laikosi gamtą saugančių idėjų. Pavyzdžiui, parnešęs išnaudotus „Uoga Uoga“ kosmetikos buteliukus ir pakuotes, naujam produktui gauni nuolaidą.
„Palyginus su pradžia, mūsų apyvarta gerokai išaugo, tačiau teko samdyti žmones, didinti kiekius, žodžiu, viską, kas lieka, mes investuojame, kol kas sau neimame nieko. Galėtume sau mokėti algas, bet dar norime palaukti. Mūsų su Žanu išlaidos iš principo yra mažesnės, nes gyvename kaime, - pasakoja Jovita ir priduria: Tačiau ne tiek pradėti verslą, kiek suderinti jį su motinyste yra nelengva, mums labai padeda mūsų vyrai. Maniškis restauruoja baldus, dirba vaikų namuose ir retkarčiais barmenauja, tiesa, nuo tada, kai turime ne tik sūnų, bet ir dukrą, dalį veiklų jam teko sustabdyti“.
Lena taip pat neslepia – laiko jai trūksta katastrofiškai, jos dėmesio dabar reikia ne tik sūnui Nikitai, verslui, bet ir vėl atnaujintoms dainavimo studijoms. Tačiau jaunos moterys neketina sustoti ir tiki, jog būtent todėl, kad daug dirba, gali džiaugtis rezultatais.
„Manau, kad jei dirbsi, tai ir turėsi. Dar labai svarbus tikėjimas. Baimių, kad gali nepasisekti, nelabai turėjome, gal todėl, kad pradėti šį verslą nereikėjo didelių investicijų, be to neplanavome užsidirbti kalno pinigų, pirmiausia mums tai buvo saviraiška“, - šypteli Jovita.
