Žurnale „Journal of Medical Ethics“ išspausdintame straipsnyje rašoma, kad kūdikiai dar nėra asmenybės ir „neturi moralinės teisės gyventi“. Akademikai teigia, jog tėvams turėtų būti leidžiama nužudyti savo vaiką, jei, pvz., gimus paaiškėja, kad jis neįgalus.
Oksfordo universiteto Uehiro centro direktorius ir žurnalo redaktorius profesorius Julianas Savulescu informavo, jog išspausdinus straipsnį autoriai sulaukė grasinimų mirtimi. Anot jo, grasinimais į straipsnį sureagavusieji yra „prieš liberalios visuomenės vertybes nusiteikę fanatikai“.
Straipsnis vadinasi „Abortas po gimimo. Kodėl kūdikiai turėtų gyventi?“. Jį parašė buvę profesoriaus kolegos Alberto Giubilini ir Francesca Minerva.
Straipsnio autoriai taip argumentuoja: „Moralinis kūdikio statusas lygiai toks, kaip vaisiaus – abu neturi savybių, kurios pateisina individo teisę gyventi“.
Naujagimiai tėra potencialios asmenybės. Straipsnio autoriai aiškina: „Tiek vaisius, tiek naujagimis be abejonės yra potencialios asmenybės, tačiau nė vienas nėra asmenybe, kalbant apie moralinę teisę gyventi. Mūsų supratimu, asmenybė yra individas, pajėgus suteikti savo egzistencijai (bent jau) esminę vertę, kurios atėmimas iš šios egzistencijos reikštų jai netektį“.
Jų įsitikinimu, „neįmanoma padaryti žalos naujagimiui, neleidžiant asmenybei išvystyti galimybės tapti asmenybe, kalbant iš sveiko proto ir moralės pozicijų“.
Straipsnio autoriai daro išvadą, kad tai, „ką vadiname abortu po gimdymo (naujagimio žudymu) turėtų būti leistina visais atvejais, kai leidžiamas abortas, įskaitant ir tuos atvejus, kai kūdikis nėra neįgalus“.
Jų teigimu, tėvams turėtų būti leidžiama nužudyti kūdikį, jei paaiškėja, kad jis neįgalus, o iki gimimo jie to nežinojo. Pateikiamas pavyzdys, kad tik 64 proc. Dauno sindromo atvejų Europoje diagnozuojami nėštumo metu.
Kai toks vaikas gimsta, tėvams „nelieka kitos išeities, tik jį auginti“, rašoma straipsnyje. „Tokio vaiko auginimas šeimai ir visai visuomenei gali tapti nepakeliama našta, kai valstybė ekonomiškai rūpinasi tokių vaikų priežiūra“.
Nesiginčijama, kad kai kurių kūdikių žudymas gali būti labiau pateisintinas nei kitų – straipsnio autorių pagrindinė mintis buvo ta, kad moraliai tai niekuo nesiskiria nuo abortų, kurie jau atliekami. Todėl jie pirmenybę teikia frazei „abortas po gimdymo“, o ne „vaikžudystė“, nes norima „pabrėžti, jog moralinis nužudyto individo statusas lygintinas su vaisiaus“.
Tiek F. Minerva, tiek A. Giubilini su profesoriumi J. Savulescu susipažino Oksforde. Gindamas sprendimą skelbti tai, „British Medical Journal“ tinklaraštyje profesorius teigė, jog naujagimių žudymo argumentai „didžia dalimi nėra nauji“. Tai, ką padarė šio straipsnio autoriai – pritaikė šiuos argumentus motinos ir visos šeimos interesams.
Suprasdamas, kad dauguma žmonių nesutiks su autorių argumentais, profesorius J. Savulescu rašė: „Journal of Medical Ethics“ tikslas nėra skelbti Tiesą ar propaguoti kažkurį vieną moralinį požiūrį. Mes siekiame pateikti motyvuotus argumentus, pagrįstus plačiai pripažintomis prielaidomis“.
Kalbėdamas su „The Daily Telegraph“ jis pridūrė: „Šie „debatai“ tapo „raganų etikos“ pavyzdžiu – grupė žmonių žino, kuri yra ragana ir stengiasi ją sudeginti. Tai vienas pavojingiausių žmonijos polinkių, kokius tik turime. Tai veda prie linčiavimo ir genocido. Vietoj diskusijų ir susidomėjimo juntamas polinkis tylėti ir, kraštutiniais atvejais, žudyti, kas paremta jų pačių moraliniu tikrumu. Tai ne tokia visuomenė, kurioje turėtume gyventi“.
Daktaras Trevoras Stammersas, vadovaujantis medicinos etikos skyriui St Mary's universiteto koledže stebisi: „Jeigu motina uždusina savo kūdikį su antklode, mes sakome „nieko tokio, ji galės pagimdyti dar vieną“. Ar mes norime, kad taip nutiktų?“
Komentuodamas terminą „abortas po gimimo“, T. Stammersas pridūrė: „Tai tik žodinė manipuliacija, kuri neturi nieko bendro su filosofija. Aš galėčiau kalbėti apie abortus nuo šiol kaip apie vaikžudystę iki gimimo“.