Šįkart apie smulkmenas, jei tik smulkmena galima vadinti gerą matomumą. Žiemą mūsiškiai kelių priežiūros ypatumai lemia, kad per dažną kelionę priekinis automobilio stiklas švarus būna vos keletą akimirkų. Susiformavusi purvo plėvelė taip pakoreguoja matomumą, kad kelionė labiau panašėja į gūžynes. Ką daryti?
Atsakymas labai paprastutėlaitis – naudokite gerą automobilio langų ploviklį. Tereikia išsiaiškinti, kuris iš kėpsančių parduotuvių lentynose teisingas, kuo skiriasi pigūs ir brangūs plovikliai, ką geriau pirkti – koncentratą ar naudoti paruoštą skystį? Padėti mums susigaudyti, kas yra kas, sutiko nepriklausomas naftos produktų ekspertas Albinas Aleksiejūnas.
Surengėme ir nedidelį eksperimentą: prekybos centruose ir degalinėse įsigijome debesį skirtingų gamintojų žieminių automobilio stiklų ploviklių. Naudodami nešiojamą refraktometrą patikrinome, kokioje temperatūroje jie iš tiesų užšąla.
Užbėgant įvykiams už akių galima pasakyti, kad iš 16 tikrintų ploviklių tik 4 simboliškai neatitiko gamintojų deklaruojamų parametrų. T. y. jų užšalimo temperatūra buvo ne, tarkim, 15 ir 20 laipsnių šalčio, o atitinkamai 13, 19 ar pan. Tačiau įžvelgti kriminalo, ko gero, nereikėtų.
„Reikalas tas, kad dabar į langų plovimo skysčius leidžiama įmaišyti iki 9 proc. metanolio. Anksčiau, būgštaujant dėl šio dalykėlio nuodingumo (nuo 100 gramų galima apakti ar netgi nukeliauti į šv. Petro priimamąjį), metanolį buvo leidžiama naudoti tik profesionalams. Dabar tvarka liberalizuota, o šio skystimo proporcijų langų plovikliuose įprastais metodais užfiksuoti nėra kaip. Todėl tikėtina, kad šia spirito atmaina praskiestas ploviklis atsparesnis šalčiui, nei rodo refraktometras“, – aiškina A. Aleksiejūnas.
Šiek tiek painiavos yra tik su langų ploviklių koncentratais. Skiedžiant juos nurodytomis proporcijomis parametrai kinta šiek tiek kitaip, nei deklaruojama. Tarkim, „Lestos“ koncentratą „–80“ atskiedus vandeniu santykiu 1:1, užšalimo temperatūra buvo ne –27, o –22. Tačiau šliūkštelėjus dar vieną porciją vandens prietaisai sufleravo, kad ploviklis atlaikys –16, o ne –13 laipsnių šaltuką. Tik „Automo“ prekės ženklu papuoštas latviškas koncentratas visomis proporcijomis skiestas netraukė iki žadėtų temperatūrų, nors apie metanolį etiketėje nebuvo nė žodžio.
Mūsų konsultantas taip pat rekomendavo rinktis naudoti paruoštą skystį, o ne patiems gamintis kokteilius, nes naudojant neminkštą vandenį galima labai greitai užkimšti purkštukus.
Redakcijoje įsirengę nedidelę laboratoriją patikrinome ir keletą pakuočių antifrizo. Pasakodamas apie šį preparatą A. Aleksiejūnas atkreipė dėmesį į tai, kad kokybiškas aušinimo sistemos užpildas paprastai tarnauja mažiausiai 6 metus. Vėliau antifrizas pamažu netenka darbinių ypatybių ir neapsaugo nuo korozijos, todėl savo mašinomis besirūpinantys vairuotojai atlieka nesudėtingą antifrizo perpylimo procedūrą. Kartais, dėl nesandarių žarnelių ar kokių nors radiatoriaus bėdų aušinimo skystis nusenka ir – nori nenori – turi jo atsargas papildyti. Šioje vietoje nusprendus pataupyti, gali nutikti taip, kad pigieji antifrizai ir iš jų susidarančios nuosėdos užkimš radiatorių. Kai kuriais atvejais prastas aušinimo skystis sudėtingame variklyje gali būti tiesioginė jo perkaitimo ir sugedimo priežastis. Pasirinkus brangesnius preparatus tokia rizika eliminuojama.
Mūsų verdiktas
Jei žiemą nebandysite automobilio stiklų plauti su „Fairy“ ar „Ariel“ skalbimo milteliais, didelių bėdų neturėsite.
Anksčiau kokybiškas antifrizas buvo dažomas raudonai. Dabar taip pat spalvinami ir niekalai. Rinktis reikėtų atidžiau analizuojant etiketę. Ženklas „G12“ turėtų nuraminti.
Į nesandarią aušinimo sistemą patariama pilti tik distiliuoto vandens.
