Kaip apskaičiuojama pensija
Lietuvius, gyvenančius tėvynėje, bet gaunančius pensijas iš kitų valstybių, „Sodra“ skaičiuoja tūkstančiais, tačiau perspėja, kad duomenis turi toli gražu ne apie visus pensininkus, nes dauguma jiems apskaičiuotą pensijos dalį gauna tiesiai į savo sąskaitas, be Lietuvos institucijų tarpininkavimo.
Daugiau informacijos yra apie lietuvius, kurie gauna pensijas ar dalį jų iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos ar Estijos, nes jiems šios išmokos mokamos centralizuotai.
„Latvija į Lietuvą moka apie tris tūkstančius pensijų (...) O Rusija buvusiems saugumiečiams ir kariškiams moka per savo ambasadą“, - pasakoja „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybos direktorius Saulius Jakimčius. Anot jo, iš užsienio į Lietuvą mokamų pensijų dydis priklauso nuo toje užsienio valstybėje įgyto draudimo stažo trukmės ir draudžiamų pajamų.
„Aukštos kvalifikacijos specialistai net ir trumpai padirbę užsienyje gauna gana dideles pensijas. Pavyzdžiui, asmuo trejus su puse metų dirbęs vienoje Skandinavijos valstybėje aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą gauna apie 450 litų per mėnesį dydžio pensiją, kai tuo tarpu jo pensija už 35 metų trukmės stažą Lietuvoje yra 1050 litų dydžio“, - apie tikrą atvejį sako S. Jakimčius. Anot jo, tokių pavyzdžių būtų ir daugiau, tačiau informacija „Sodroje“ nekaupiama apie tuos pensininkus, kurie išmokas gauna tiesiogiai.
Prieš mokant pensiją ES ir kitų šalių, su kurios Lietuva turi pasirašiusi sutartis, institucijos susižino dėl asmens darbo stažo ir moka jam priklausančią pensijos dalį.
„Lietuvoje norint gauti senatvės pensiją reikia mažiausiai penkiolikos metų stažo. Jeigu žmogus Lietuvoje dirbo dešimt metų, tada tada įsijungia ES taisyklės nustatant teisę į išmoką ir pridedam kelerius „ispaniškus“ ar „angliškus“ metus“, - apie pensijų apskaičiavimo mechanizmą kalbėjo S. Jakimčius. Tuomet Lietuva moka savo dalį už dešimt metų, kitos šalys, kuriose asmuo dirbo – už sau priklausančias dalis.
Lietuva gali pasivyti Ispanijos, Portugalijos pragyvenimo lygį
Lietuvos statistikos departamento vertinimais, 1990–2010 m. iš Lietuvos emigravo apie 615 tūkst. šalies gyventojų. Pernai išvykimą deklaravo dar apie 54 tūkst. gyventojų.
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad Lietuvos ekonomikos augimo potencialas gerokai viršija daugumos kitų ES šalių ir po kelerių metų pralenks tokias šalis kaip Graikija ar Portugalija, todėl ilgainiui pragyvenimo skirtumas tarp ES šalių mažės.
„Mūsų skaičiavimais, Europos gyvenimo kokybės ir pajamų vidurkį būtų galima pasiekti po 12-15 metų. Kol kas Lietuva nesukūrė aplinkos, kuri užtikrintų galimai greitesnį artėjimą prie vidurkio ir jo pralenkimą. Tam būtina stabili mokesčių, reguliacinė ir politinė aplinka, leidžianti verslui drąsiai investuoti į ateitį“, - DELFI teigė N. Mačiulis. Tačiau, anot jo, po penkerių metų Lietuvos pragyvenimo lygis bus toks pats kaip Graikijos ar Portugalijos.
„Jei Graikijos politikai šiemet nuspręstų, kad bankrutuoti yra lengviau, nei įgyvendinti būtinas, bet skausmingas reformas, Lietuva šią valstybę galėtų pralenkti jau kitais metais“, - teigia jis.
„Kad mes pralenksime Graikiją, Portugaliją ar Ispaniją, racijos tame yra. Šiandien tų šalių didžiulė problema yra didžiuliai įsiskolinimai ir jų įsipareigojimai taupyti, reiškia mažesnį augimą“, - svarsto „Danske banko“ vyr. analitikė Baltijos šalis Violeta Klyvienė. Bet planus per 12-15 metų pasiekti ES ekonomikos vidurkį ji vadina „išskirtiniu optimizmu“. Anot jos, Portugalijos ir Ispanijos ar Graikijos pragyvenimo lygio priartėjimas prie Lietuvos greičiau reiškia ne spartų Lietuvos ūkio augimą, bet itin lėtą – minėtų pietinių valstybių.
„Aš nesu tokia optimistė. Mūsų ekonomika tik pradėjo struktūrinių reformų kelią. Per ateinančius kelerius metus turėsime 10-13 proc. nedarbo lygį. Mūsų fundamentalios bėdos nėra tokios didelės, o portugalų ir kitų šalių sugeneruotos didžiulės skolos taps savotišku plūgu, kuris stabdys jų augimą. Tai, kad mes tokių skolų neturime, palengvina mūsų startines pozicijas, bet vis tiek nesu tokia didelė optimistinė“, - kalba V. Klyvienė.
N. Mačiulis savo ruožtu priduria, kad per tuos metus pakilęs pragyvenimo lygis reiškia ir augsiančias kainas, todėl užsienyje uždirbtos didesnės pensijos nebus tiek reikšmingos, kiek yra dabar.
„Todėl mažai tikėtina, kad Lietuva po 20 metų galėtų būti šalis, kur didesnes pensijas gaunantys Airijos lietuviai galėtų prabangiai gyventi“, - sakė ekonomistas. Tuo pačiu jis sako nemanantis, kad emigrantai būtų suinteresuoti grįžti į Lietuvą, nes per kelis dešimtmečius spės sukurti gyvenimą užsienyje ir į Lietuvą grįš tik trumpam.
Šiuo metu Lietuvos ūkis siekia apie 65 proc. bendro ES vidurkio, Portugalijos, Ispanijos ir Graikijos – apie 90 proc.
ES šalių ekonomikos, palyginti su ES 27 vidurkiu
