Čia lyg irgi nieko, situacija prastėja, nes ir aš noriu jo. Man, kaip moteriai, neleidžia savi principai būti po kažko. Tačiau tas smalsumas, tas noras pažinti, tas noras pajausti jį veda į beprotybę. Visada turėdavau šaltą protą, kuris nebūdingas daugumai moterų, tačiau...
Kita vertus, aš esu laisva, asmeniškai man jokios sąžinės graužaties, o likusi dalis – jo reikalas, tačiau bijau atsiduoti jam, ir dėl kitų sumetimų, ir tai liečia visus buvusius atvejus prieš tai, mintys apie tai jog, už vieną malonumų naktį galiu mokėti visą gyvenimą savo sveikata, tas mane stabdė visais atvejais (ne nėštumas, ne požiūris, bet galimos ligos).
Toliau istorijoje seka mano vidinė kova su savimi. Nebežinau ar tai yra tikras mano noras (kad smalsumas tai tikrai, bet juk būtent smalsumas pražudė katę) ar esu jo paveikta. Nes jam kūniškas ir fizinis artumas yra labai svarbus, tik po šio seka dvasinis, man ko gero atvirkščiai, nors be abejonės santykiai lovoje yra didelė dalis (man pusę per pusę).
Kamuoja viena mintis, kad jeigu pasiduosiu smalsumui, kiek nukentės mano principai, kokia įtaka bus tolesniam mano gyvenimui su ar be jo (nors sunkiai įsivaizduoju mus bendrame gyvenime: jis tvirtas, turintis savo aiškias pozicijas ir nuomonę, nelinkęs į kompromisus.
Aš – principinga, ieškanti harmonijos visame kame, ir santykiuose nemokėčiau būti tik paklusnia žmona ar meilužė.
Gal jūsų pasakymai leis man pamatyti kažką naujo...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
...aš noriu jo, ... būti po kažko, ... smalsumas, ...noras pažinti, ...noras pajausti jį, ...veda į beprotybę, ...man jokios sąžinės graužaties, ...už vieną malonumų naktį galiu mokėti visą gyvenimą savo sveikata, ...mano vidinė kova su savimi, ...ar tai yra tikras mano noras, ...tik po šio seka dvasinis, ...man ko gero atvirkščiai, ...kiek nukentės mano principai, ...nors sunkiai įsivaizduoju mus bendrame gyvenime, ...ieškanti harmonijos visame kame.
Tai yra padrikos eilutės iš jūsų laiško, kurios atsitiktinai pakibo erdvėje. Tarsi mano atsakymas į jūsų klausimą, kaip būti su dideliu noru patirti ir tokiu pačiu stipriu jausmu, jog pasiduodama jam išduosite pati save. Jūsų pasidalinimas yra lyg atsakymas į jūsų pačios klausimą, kaip jūs matote ir išgyvenate šią patirtį.
Pabandykite jį perskaityti dar kartą ir pajusti, kokios eilutės, žodžiai, jų junginiai jums iškyla į paviršių? Kas jums svarbiausia visame tame, kuo pasidalinote su manimi?
Skaitydama jūsų išgyvenimus, jaučiu kovą tarp potraukio ir savo esybės. Kaip įvardinate jūs pati, tarp beprotybės ir to, kuo esate. Ir ta kova šiuo atveju yra labai natūrali, nes esate svarstymuose, ar verta save dovanoti nuotykiui, aistros akimirkai, gal būt stipriam, bet be galo laikinam potyriui.
Rašau „save“, nes kūnas yra ta asmens vieta, kur lieka visų mūsų patyrimų įspaudai. Ir net jei atrodo jie netampa mintimis, jausmais ar emocijomis, jie yra gyvi mūsų kūne. Kaip ženklai to, ką mes išgyvename, kaip esame priimami, kuo esame bei tampame vieną ar kitą akimirką. Intymaus ryšio išgyvenimas su kitu nėra leidimas pažinti tik savo fizinį kūną, tai yra leidimas prisiliesti net prie savo kūno. Iš kurio niekas ir niekur nedingsta.
Jau kažkada esu apie tai rašiusi. Bet dar kartą pasikartosiu ir šiame laiške. Pabandykite pabūti su šia patirtimi, perskaityti savo laišką. Dar kartą atpažinti, ko išties trokštate šiame santykyje ir ką realiai jame išgyvenate. Kuo norite jame būti ir kuo esate? Ir viso to kontekste paklauskite savęs, jei turėtumėte labai gražius, labai brangius ir prabangius namus, begalinio jaukumo ir reikšmingumo erdvę, saugią ir patikimą vietą ar dovanotumėte ją vyrui, kuriam svarstote dovanoti ar ne savo kūną... Ir kaip jis ją pakeistų? Ką jai duotų? Kuo ją praturtintų? Ir ar būtent to jei trūksta, reikia?
Tie namai esate jūs pati....
Nuoširdžiai su jumis.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
