Alpinistas V.Vitkauskas: obelis primena pasiektą viršūnę

Pradėjęs kalbą apie medį žinomiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas prisiminimuose nelindo gilyn girion, ieškodamas sentimentais apipinto berželio ar ąžuolo. Jis prašneko apie simbolinį gyvenimo medį.

„Daug yra mielų medžių, bet yra ir pasaulio medis. Medžio reikšmė, prasmė gali apimti ir visą pasaulį. Nežiūrėkim į medį tik kaip į dalyką akiai paglostyt, malkoms ar lentai, paukščiui atsitūpt, bet pažiūrėkim kaip į dalį viso to, kur gyvename, kosmoso, amžinųjų dalykų simbolį. Tada jis visai kitaip atrodo“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Kaip vienas kolektyvinės pasąmonės archetipų, gyvenimo medis yra bendras visiems ir sulapoja, apsipila žiedais tada, kai žmonėms labiausiai reikia to gyvybės kvėptelėjimo. Į visų žemynų aukščiausias viršukalnes įkopęs alpinistas prisiminė, kaip prieš devyniolika metų, ruošiantis kopti į Everestą, kamuojamam nerimo, finansinių problemų ir rūpesčių, vieną naktį jam prisisapnavusi obelis. „Gražiausia, nuostabiausia per visą sapno plotą žydinti obelis, kaip per patį gegužės žydėjimą, – su pasigėrėjimu pasakojo V. Vitkauskas. – Aš prabundu dar sąmonės gerai neatgavęs ir suvokiu, kad su šituo užmoju reikia kopti į Everestą, į aukščiausią žemės kalną, ir viskas bus gerai. Nors prieš akis – vienos problemos ir neaiškumai, bet viskas bus gerai.“

Taip ir nutiko: nors išbandymų ir netekčių, pasak alpinisto, buvo daugiau negu įmanoma įsivaizduoti, 1993 m. gegužės 10 d. Lietuvos vėliava pirmąkart iškelta aukščiausioje Žemės viršūnėje.

Po penkerių metų V. Vitkauskas pristatė autorinį fotoalbumą, kuriame buvo sudėtos įspūdingiausios kopimų į aukščiausius visų žemynų kalnus nuotraukos. Leidinį komentavo fotomenininkas Romualdas Rakauskas, kurį išsyk prisimindavo alpinistas, pasakodamas simbolinį sapną. Mat toji obelis buvusi tarsi iš R. Rakausko albumo „Žydėjimas“.

„Tąsyk pilnai salei papasakojau istoriją, kaip aš susapnavau žydinčią obelį tarsi iš R. Rakausko fotografijų“, – prisiminė V. Vitkauskas. Renginyje buvo alpinisto bičiulis – dailininkas Virginijus Kašinskas. Menininkas pakvietė seną draugą aplankyti jo dirbtuvių. V. Vitkauskas, kitą kartą atvykęs Kaunan, taip ir padarė. „Taip besišnekučiuojant prie arbatos dailininkas įlenda į ankštos palėpės kampą ir iš ten ištraukia paveikslą. Atsuka man, o ten – per visą paveikslą – žiedais aplipusi obelis. Paveikslo pavadinimas – „Žydinti obelis“, o nutapytas jis dar tais laikais, kai aš tuos sapnus sapnavau. Jis nuplėšia etiketę ir, paėmęs švarią, užrašo „Everesto sapnas“, – beveik stebuklinę istoriją užbaigė alpinistas.

Bičiulio dovanotas kūrinys nuo to laiko šildo V. Vitkausko namų erdvę, primindamas lemtingą ir nekasdienišką jo gyvenimo pasiekimą.