"Amžinybės fone labai aišku, kad mes, dabar šnekantys lietuviškai, turėjom atsiriboti nuo tos terpės, į kurią mus klampino kunigaikščiai didieji, tai yra į lenkų kultūrą ir kalbą. Neatsiriboję mes nebūtume egzistavę, nebūtume išgelbėję žmonijai šitos kalbos ir kultūros. Vasario 16-oji yra lūžio taškas, visa, kas yra iki to ir po to, yra dvi skirtingos Lietuvos.
Ir Lietuva po Vasario 16-osios yra ta, su kuria mes dabar. Net jei būtų dar trys Kovo 11-osios, Vasario 16-osios neatšauksi" , - naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Ar Vasario 16-oji - svarbiausia mūsų šventė?" , - sakė filosofas.
Pasak A. Juozaičio, Kovo 11-oji ir Sąjūdis savo esme vis dėlto buvo tarybinės Lietuvos kūriniai, nors ir patys aukščiausi jos taškai, be to, dažnai pamirštama, kad daug iškilių žmonių, kaip Justinas Marcinkevičius ar Regimantas Adomaitis Kovo 11-osios signatarais taip ir netapo, o kai kurie tapę jais sudarė tarsi "elito klubą", kuris bandė įteigti žmonėms, kad Kovo 11-oji buvo daug svarbesnė diena Lietuvai negu Vasario 16-oji.
Tuo tarpu Liepos 6-oji, A. Juozaičio manymu, yra per daug "vadovėlinė" šventė - ji atspindi tolimą Lietuvos praeitį, apie kurią žinome tik iš istorijos ir su kuria dabartis turi ne tiek jau daug bendro. Be to, priminė jis, netgi ar liepos 6-oji tikrai yra teisinga Mindaugo karūnavimo data, nėra tiksliai žinoma, ir istorikai dėl to nesutaria.
"Vienintelė, ką mes šiuo metu kaip gyvieji turim, už ką iš tikrųjų reikėjo padėt galvas - tai Vasario 16-oji" , - pabrėžė A. Juozaitis.