Kaip atpažinti, kad ši klastinga liga nusitaikė į jus?
Pirmasis simptomas. Jausmai: pirmosios persivalgymo priepuolio minutės gali būti labai malonios – euforija, palengvėjimas, saugumo jausmas. Galiausiai juk dėl šių minučių viskas ir vyksta. Tačiau labai greitai, jei žmogus nesiliauja valgyti daugiau ir daugiau, kyla pasibjaurėjimo savimi jausmas, kaltė, apatija.
Antrasis simptomas. Greitis: maistas valgomas labai greitai – dukart greičiau nei kad valgytų paprastas žmogus. Suvartojamų kalorijų kiekis taip pat kur kas didesnis. Valgoma mechaniškai, nekramtoma, dažnai užsigeriama dideliu kiekiu skysčių. Persivalgymo priepuolis trunka paprastai apie valandą (jei kartu su vėmimu) ir daugiau (jei be).
Trečiasis simptomas. Nerimastingumas: kenčiantieji nuo bulimijos save apibūdina kaip „genamus aistros“ – persivalgymo proceso metu jie jaučia stiprų nerimą, negali nusėdėti vietoje, vaikšto po kambarį. Kartais maisto troškimas tampa vieninteliu tikslu, ir žmonės, kitais požiūriais socialiai „padorūs“, vagia maistą parduotuvėje, slepia jį, valgo tai, kas kitu laiku jiems kelia pasibjaurėjimą.
Priepuoliui taip pat būdinga perkeista sąmonės būsena – paties elgesys jiems atrodo mašinalus, lyg transo būsenoje. Esminis vaidmuo čia tenka kontrolės netekimo jausmui, kuris kartais kyla dar iki priepuolio, o dažnai – valgio metu, kai žmogus valgo ir negali sustoti.
Ketvirtasis simptomas. Produktai: anksčiau buvo manoma, kad priepuolių metu valgoma daugiausia angliavandenių, tačiau taip nėra – paprastai tai saldus arba labai kaloringas maistas, svarbiausia – uždraustas maistas. Bulimikas valgo tai, ko tarp priepuolių sau neleidžia. Sunkesniais atvejais žmogus valgo viską, kas papuola po ranka.
Kokios priežastys?
Dirgiklių sąraše pirmieji – įvairūs diskomfortą keliantys jausmai: nuovargis, prislėgta būsena, įtampa ir nerimas, tuštuma, padėtis be išeities, vienatvė, nuobodulys, suirzimas, pyktis. Šie jausmai arba būsenos būdingi mums visiems, tačiau žmogus, turintis mitybos sutrikimų, nežino kitų išeičių, kaip nuo jų išsivaduoti.
Maistas – pati paprasčiausia, įprasčiausia, sena kaip pasaulis raminamoji priemonė, mums pažįstama nuo kūdikystės. Siekiant išspręsti gyvenimiškas problemas, reikia susidoroti su natūraliu nerimu, neryžtingumu, rizikuoti, kurti santykius – visa tai sunku kontroliuoti. Valgis visuomet po ranka, jį visada galima valdyti. Taigi vietoje normalaus, fiziologinio alkio imamas malšinti psichologinis – meilės, pripažinimo, bendravimo, pasiekimų, savirealizacijos.
Sunkiais bulimijos atvejais taikomas gydymas medikamentais (pastaruoju metu sėkmingai taikomi antidepresantai, kurių sudėtyje yra seratonino). Tai ypač būdinga atvejams, kai bulimiją papildo anoreksijos epizodai, netenkama daug svorio. Vis dėlto be gyvenimiškų ir emocinių problemų sprendimo rezultatai nebus ilgalaikiai.
