Ką veikia ir kuo užsiima Lietuvos kelių projektuotojai tikriausiai žino ne kiekvienas iš mūsų. Ir, ko gero, dažnas nustebtų sužinojęs, kad ir šioje srityje egzistuoja tam tikros mados, o nuolatinis domėjimasis naujovėmis – neatsiejama kelių projektuotojų darbo dalis. Tai patvirtina ir Lietuvos kelių, tiltų, geležinkelių ir uostų projektavimo įmonės „Kelprojekto“ atstovas Saulius Vingrys, teigiantis, kad moderniausi pasaulio projektai gali sėkmingai rasti vietą ir Lietuvoje.
Išmanieji keliai – pasaulis be avarijų ir oro taršos
Viena iš neseniai pasaulyje pristatytų ir Lietuvos kelių projektuotojų dėmesį jau spėjusių prikaustyti naujovių yra išmanieji keliai. Išmanieji keliai – tai keliai, kuriuos tiesiant taikomos naujausios kelių statybos, informacinių sistemų ir automobilių ryšio technologijos. Šie trys susiję segmentai leidžia užtikrinti kokybiškas keliones automobiliu, didesnį saugumą, paprastesnį eismo srautų valdymą bei mažesnę žalą gamtai. Pirmasis toks itin integruotas tarpusavyje išmaniųjų kelių projektas jau pradėtas vykdyti Pietų Korėjoje. Manoma, jis bus sėkmingai įgyvendintas iki 2017-ųjų.
Išmaniųjų kelių koncepcijoje pagrindinį vaidmenį atlieka saugumas. Šalia kelio įdiegti klimato detektoriai fiksuoja besikeičiančias oro sąlygas ir šią informaciją perduoda automobiliams. Išvystytos aktyviosios technologijos padeda vairuotojams esant sudėtingoms oro sąlygoms. Išplėtota automobilių ryšio sistema gali fiksuoti eismo situaciją realiu laiku ir ne tik suteikti kokybišką informaciją kelių projektuotojams apie avaringas vietas, bet iš karto informuoti kitus eismo dalyvius apie eismo sąlygų pasikeitimus ir padėti išvengti grandininės eismo įvykių sekos.
Eismo informacija yra stebima per įrenginius, naudojančius ekologišką – saulės ir vėjo – energiją, o keliai apšviečiami saulės energija įkraunamais šviestuvais. Šie įrenginiai taip pat sukuria galimybę už važiavimą greitkeliu ar automagistrale susimokėti nesustojant – įvažiuojant į tam tikrą kelio ruožą sistema pati automatiškai gali nuskaityti reikalingą mokestį.
Be to, eismo valdymo technologijos leidžia išvengti eismo grūsčių. Specialūs davikliai fiksuoja eismo intensyvumą ir duomenis perduoda automobiliams bei eismo valdymo centrams, kurie per kintančios informacijos eismo ženklus gali operatyviai reguliuoti eismo srautus ir taip užtikrinti pervežimų ir kelionių savalaikiškumą.
Žingsnis į žalesnę ateitį
Inovacijomis ir nauju požiūriu į kelių projektavimą gali pasigirti ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Čia taikoma savanoriška automobilių kelių vertinimo sistema – konkursas „Greenroads“ žengė svarbų žingsnį aplinkosaugoje. Pagrindinis šio projekto tikslas yra atkreipti dėmesį į tvariausius kelių projektus, kurie iš kitų išsiskiria dėl aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų.
Tam, kad projektas galėtų pretenduoti į „Greenroads“ apdovanojimus, jis privalo atitikti ne vieną konkretų reikalavimą. Planuojamas kelio projektas yra vertinamas pagal ilgalaikį poveikį gamtai, aplinkos apsaugos ir ekonominius sprendimus, pagal tai, kaip į projektą įtraukiama visuomenė ir kitus aspektus. Visgi svarbiausia kova užverda pradėjus rinkti papildomus taškus.
Padidinti taškų kiekį galima už papildomus pasiekiamus ir pastangas. Tarkime, taškai gali būti skirti už tai, jog pagrindinis rangovas turi nurodytą aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto sertifikatą, už tai, jog projekto metu buvo atkurtas didesnis nei reikalaujama arealas, išvengta net ir nedidelės taršos, buvo suprojektuotos ilgaamžės šalikelės ir šaligatviai. Taškų galima iškovoti net ir už tai, jog projekto metu skatinami menai, kultūra ar bendruomenės vertybės.
Projekte dalyvauja tik stipriausios, labiausiai aplinkosauga besirūpinančios šalies projektavimo kompanijos, nes vien pradinis etapas kartelę iškelia labai aukštai. Visgi, būti įvertintiems tokiame projekte – didelė garbė. Bazinius reikalavimus įvykdę keliai gauna paprastą sertifikatą, surinkę atitinkamą kiekį papildomų taškų yra apdovanojami „sidabru“, dar daugiau papildomų taškų surinkę – „auksu“, o didžiausią numatytą kiekį papildomų taškų surinkusiems keliams suteikiamas „visžalio“ (angl. „evergreen“) kelio pavadinimas.
Ar Lietuva pasiruošusi?
Tiek Pietų Korėjoje, tiek JAV taikomos naujovės – išties sveikintinos. Tačiau ar inovacijų šuolio realu tikėtis ir Lietuvos kelių projektavime? Lietuvos kelių, tiltų ir geležinkelių projektavimo įmonės „Kelprojekto“ atstovas S. Vingrys teigia, kad išmaniųjų kelių diegimas perspektyvoje įmanomas ir mūsų šalyje.
„Išmanieji keliai Lietuvoje – ne utopija, tokių kelių elementų mūsų šalyje jau yra. Kaip sveikintiną informacinių technologijų pritaikymo pavyzdį išskirčiau eismo informacijos stebėjimo sistemą bei technologijas, kurios yra taikomos Vilniaus miesto transporto infrastruktūroje. Visgi, šios srities pritaikymas yra ganėtinai platus, tad vietos tobulėjimui dar tikrai yra. Šiuo metu sekame užsienio valstybių patirtį ir bandome išrinkti labiausiai tinkančias naujoves Lietuvos keliams. Be abejo, tokie keliai yra brangesni, tačiau jie ženkliai prisidėtų prie eismo saugumo, kelių pralaidumo bei aplinkos taršos mažinimo. Tokios Lietuvoje pritaikytos inovacijos skatintų susidomėjimą eismo technologijų sektoriuje“, – teigė pašnekovas.
S. Vingrys neatmeta ir „Greenroads“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje galimybės. Tačiau norint, jog ir mūsų šalyje prigytų „žalieji“ keliai, reikia JAV daromus projektus pritaikyti Lietuvos sąlygoms, parengti teisinę sistemą. Taip pat ši iniciatyva turėtų būti priimtina ne tik projektuotojams, bet ir užsakovams, rangovai turėtų turėti reikiamą techniką tokių kelių statybai. „Ne ką mažiau svarbi ir ekonominė analizė. Tokie keliai ir daugiau kainuotų, ir statomi būtų ilgiau. Visgi, tinkamai pasirinkus kelią, kurį projektuotumėme pagal „Greenroads“, nauda būtų neabejotina. Šiuos sertifikatus įgiję keliai skatintų turizmą bei saugotų Lietuvos gamtą“, – sakė S. Vingrys.
