Be to, buvo numatyta ir daugiau pakeitimų, kurie turėtų išplėsti privalomos žymėti informacijos ant produktų apimtį, tačiau 2012 m. sausio 31 dieną Europos Parlamentas (393 balsais už, 161 prieš ir 21 susilaikius) nepritarė Europos Komisijos siūlymams, kurie leistų maisto produktų gamintojams žymėti, jog produktas turi tam tikrą „procentą mažiau“ cukraus, druskų ar riebalų (pavyzdžiui, „13 proc. mažiau cukraus“), lyginant su ankstesne tokio paties produkto sudėtimi.
Toks sprendimas iš pažiūros galėtų atrodyti keistas, nes vartotojams yra naudinga žinoti, kad buvo sumažintas tam tikrų ingredientų, pavyzdžiui, druskos, kiekis dešrelėse. Tačiau čia būtina įvertinti ir galimybę klaidinti vartotoją. Tarkim, parduotuvėje vartotojas lygina dviejų gamintojų mėsos gaminius. Ant vieno iš jų užrašyta „20 proc. mažiau riebalų”, tuo tarpu ant kito – “sumažintas riebalų kiekis“. Pagal galiojančius ES reikalavimus, pastarasis užrašas „sumažintas riebalų kiekis“ gali būti nurodytas ant maisto produktų tik tada, kai produktas turi 30 proc. riebalų mažiau, lyginant su kitais panašiais produktais.
Tai reiškia, kad jeigu maisto gamintojas tikrai riebių dešrelių sudėtyje riebalų kiekį sumažina 20 proc., jie gali žymėti „20 proc. mažiau riebalų“, bet ne „sumažintas riebumas“, jeigu jis nėra sumažintas 30 procentų lyginant su visai panašiais rinkoje esančiais produktais.
Taigi, akivaizdu, kad taikant skirtingus maisto ženklinimo būdus, vartotojai gali ir nežinoti, ir juos įtikins tai, kad perkant „20 proc. mažiau riebalų“ dešreles jos bus sveikesnės nei perkant „sumažinto riebumo“ dešreles.
Kol kas nežinoma, ar Europos Komisija atsisakys aukščiau minėto pasiūlymo dėl sumažintų ingredientų žymėjimo, ar ieškos naujų galimų sprendimų, kuriems pritartų ir Europos Parlamentas.
EK rezoliuciją galima rasti čia.