Patvirtinus komisijos vadovu V. Mazuronį, konservatorių gretose pasigirdo raginimų apskritai balsuoti prieš komisijos sudarymą. Vis dėlto už komisijos suformavimą ir jos uždavinių patvirtinimą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 19.
Komisijos darbotvarkėje atsidūrė ir opozicijos, pasiūliusios pradėti parlamentinį tyrimą, ir valdančiųjų klausimai. Ji tirs tiek finansų priežiūros institucijų darbą iki „Snoro“ griūties, tiek banke vykdytas operacijas po bankroto procedūros inicijavimo, tiek Lietuvos banko valdybos narių ryšius su komerciniais bankais, kuriuose dirba daugelio jų giminaičiai. Komisija taip pat aiškinsis laikinojo „Snoro“ administratoriaus Simono Freakley gauto atlygio istoriją.
Be to, komisija aiškinsis, ar tinkamai buvo prižiūrimas indėlių sertifikatų, kuriais apsirūpinę „Snoro“ klientai nežinojo, jog jų investicijos nėra apdraustos, platinimas. Jai taip pat pavesta aiškintis „ar nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Vyriausybės nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto išsiėmė indelius iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą“.
Paskutinis punktas komisijos darbų sąraše – premjero Andriaus Kubiliaus akcentuotas siūlymas aiškintis, ar dėl „Snoro“ į Konstitucinį Teismą kreipęsi 40 parlamentarų nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
Komisijos nariais tapo: Petras Auštrevičius, liberancentristas Vytautas Bogušis, konservatoriai Rimantas Jonas Dagys, Jurgis Razma, Stasys Šedbaras bei Arvydas Anušauskas, „darbietis“ Kęstutis Daukšys, mišriai parlamentarų grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis, „krikščionis“ Vidmantas Žiemelis, „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis bei socialdemokratai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas.
Komisijos pirmininku konservatoriai pasiūlė saviškį – S. Šedbarą, liberalcentristai – V. Bogušį, tuo tarpu „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ palaikė V. Mazuronio kandidatūrą, o socdemai pasiūlė komisijos vadovu skirti J. Sabatauską. Vėliau jie vis dėlto persigalvojo ir parėmė V. Mazuronio kandidatūrą. V. Bogušis savo kandidatūrą atsiėmė pats ir parėmė S. Šedbarą.
Dėl komisijos pirmininko Seimas sprendė balsavimu, kurį valdantieji pralaimėjo minimaliai. S. Šedbaras surinko 58 balsus, V. Mazuronis – 59.
DELFI primena, jog dar neseniai valdantieji priešinosi „Snoro“ komisijos sudarymui. Jie persigalvojo netrukus po to, kai Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius paskelbė duomenis apie Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonės „Novotersa“ operacijas „Snore“. A. Butkevičius tvirtino, esą įmonės indėlio lėšomis buvo padengta dalis „Snore“ turėtos paskolos, ir tai įvyko jau po bankroto procedūros pradėjimo.
Pats G. Degutis DELFI nurodė, kad lėšos buvo užskaitytos ne iš indėlio, o iš specialiosios sąskaitos, kur „Novotersos“ klientai pervedė pinigus už butus sostinės Mindaugo gatvėje, kuriais prekiauja jo verslas. Seimo pirmininkės sūnus tvirtina nieko neteisėto nepadaręs. Tuo tarpu konservatorių elitas, tame tarpe – ir premjeras Andrius Kubilius, A. Butkevičių kaltina pažeidus įstatymą, mat socdemų lyderis esą paviešino konfidencialią banko informaciją.
