VTAT nustatė, jog bankas neteisėtai panaudojo kliento kredito limitą ir juo padengė verslininko įsipareigojimus pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį (SASO), dėl kurios teisėtumo vis dar vyksta teisminis ginčas. Tuomet bankas kliento pervestas lėšas už būsto paskolą panaudojo padengti skolai, susidariusiai kredito sąskaitoje, kaip nustatė VTAT, „pagal neteisėtai paties banko sukurtą kredito linijos prievolę“ ir taip ėmė formuotis antra skola – jau už būsto paskolą.
Verslininkas, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinoma, apie šiuos neteisėtus veiksmus pirmiausiai pranešė bankui, tačiau nesulaukęs jo veiksmų, kreipėsi į VTAT, kuri tokį banko elgesį pripažino neteisėtu. Bankas panaikino sudarytą skolą, sugrąžino nuskaičiuotus pinigus, anuliavo priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius bei neginčijo tarnybos sprendimo.
„Bankas pusmetį naudojo savotišką psichologinį spaudimą prieš mane, nuolat grasindamas dirbtinai sukurtas skolas išieškoti iš šeimos turto, perduoti informaciją skolų administravimo įmonei, ir staiga, lyg nieko nebuvę viską sugrąžino, nei kliento atsiprašymo, nei apgailestavimo. Deja, ir VTAT apsiribojo tik fakto konstatavimu, bankui jokių sankcijų. Taigi bankas, susidaro įspūdis, gali nekliudomai šeimininkauti kliento sąskaitose, trukdyti atsiskaitymus, skaičiuoti delspinigius. Jei klientas to nepastebės ar neturės galimybių kovoti su banku, tuos pinigus bankas, turbūt, nuskaitys sau, o tiems, kurie iškovos teisybę, grąžins pinigus, atseit, niekas lyg ir neįvyko“, - DELFI pasakojo su banku dar besibylinėjantis verslininkas, kurio tapatybė neatskleidžiama dėl galimo poveikio jo verslui.
„Reikalavimai buvo nukreipti į jūsų minimą sąskaitą, nes buvo susidaręs įsiskolinimas kitos sutarties pagrindu. Natūralu, kad skoliniai įsipareigojimai turi būti vykdomi, todėl buvo atlikta užskaita. Ji atlikta prieš teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jūsų minimu atveju. Įvertinus kliento pretenziją ir siekiant išspręsti situaciją taikiu būdu, užskaitos suma, palūkanos bei delspinigiai buvo atstatyti apie tai informuojant klientą laišku“, - DELFI situaciją komentuoja Andrius Vilkancas, DNB atstovas spaudai.
Daugiau šios situacijos bankas nekomentuoja.
Vertina kaip spaudimą
Tačiau verslininkas tokį banko elgesį vertina kaip spaudimą klientui, su kuriuo vyksta teisinis ginčas dėl apie 16 mln. Lt vertės investicijos į banko išleistas obligacijas SASO, kai lėšos investicijai buvo skolinamos iš to paties banko.
DELFI skelbė, jog į teismus apie 40 investuotojų kreipėsi siekdami įrodyti, kad bankas nepakankamai jiems paaiškino prisiimamą riziką už fiksuotas palūkanas skolindamas lėšų ir leisdamas tame pat banke įsigyti obligacijų kintamomis palūkanomis - dėl to investavusieji patyrė nuostolių. Sausį skelbta, kad bankui yra priimtos mažiausiai trys nepalankios nutartys, planuojama jas skųsti.
Verslininką piktina ir tai, jog bankas nereagavo į kliento laišką dėl nepagrįstai skaičiuojamos skolos, palūkanų bei delspinigių ir situaciją ėmėsi nagrinėti parašius skundą VTAT.
„Bankas, supratęs savo veiksmų neteisėtumą, 2010 lapkritį raštu pranešė, kad atstato neteisėtai nurašytas lėšas, skirtas būsto paskolai dengti, anuliuoja palūkanas ir delspinigius, tačiau neatsisako savo pretenzijų pagal kreditinę kortelę. Pernai vasarį VTAT mane informavo, kad bankas atsisakė savo pretenzijų į mokėtinas sumas ir pagal kreditinę kortelę bei klausė, ar aš sutinku taikiai baigti ginčą su banku. Žinoma, aš nesutinku ir reikalauju, kad VTAT pateiktų oficialų atsakymą ir pernai kovą tarnyba pateikė oficialų atsakymą į mano skundą, kad bankas pažeidė įstatymus“, - dėsto verslininkas įvykių chronologiją.
Verslininkas mano, jog bankas taip su juo elgėsi sąmoningai – siekdamas morališkai sugniuždyti klientus, jiems finansiškai pakenkti bei parodyti kitiems pavyzdį, kad su banku ginčytis neverta.
Verslininkui atstovaujantis advokatas „NORDIA BAUBLYS & PARTNERS“ Marius Liatukas šį atvejį komentuoja kaip netoleruotiną ir neleistiną banko elgesį, kuomet jis būdamas stipresnioji sandorio šalis, savo interesus bando įgyvendinti netinkamais, ir kaip konstatavo Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, teisės aktus pažeidžiančiais būdais.
„Remiantis Civiliniu kodeksu, kiekviena sandorio šalis savo teises ir pareigas privalo vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sandorį viena su kita bendradarbiauti. Civiliniame kodekse taip pat pasakyta, kad jeigu sutarties vykdymas kartu yra ir vienos iš šalių profesinė veikla, ji šią sutartį turi vykdyti vadovaudamasi ir savo profesinei veiklai taikomais reikalavimais. Kad bankas pažeidė savo paties nustatytas paslaugų klientams teikimo taisykles, konstatavo Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Todėl tokie banko veiksmai, manyčiau, negali būti laikomi etiškais ar atitinkančiais bankui nustatytus reikalavimus“, - dėsto teisininkas.
