Ekonomistų teigimu, tam turėjo įtakos ekonominis sunkmetis.
Tuo metu Australijos ekonomika išliko beveik nepaliesta, o ir Lotynų Amerikos šalys, ypač Brazilija ar Argentina, demonstruoja ekonomikos augimo rodiklius.
Lotynų Amerikos valstybės ar Australija dar prieš porą metų nebuvo populiarios tarp imigrantų. Dabar užsienio žiniasklaida skelbia, kad Australija ar, pavyzdžiui, Brazilija tampa imigrantų rojumi. 2008-taisiais prasidėjusi ekonominė krizė, pasak specialistų, keleriems metams pakeitė migracijos kryptis Europoje.
Ispanai renkasi Pietų Amerikos šalis
„Šiuo metu Ispanijoje nėra geras laikas pradėti ieškoti darbo ir siekti čia įsitvirtinti. Laisvų darbo vietų skaičius mažėja, o naujos neįkuriamos. Todėl jaunimui lieka galimybė emigruoti iš šalies ir užsienyje įgyti patirties“, – pasakoja ispanė Alba Martinez, kuri po studijų Meksikoje, sugrįžusi į sunkmečio vis dar kamuojamą Ispaniją, nusprendė savo gimtojoje šalyje nelikti, o emigruoti į Lotynų Ameriką.
„Dabar kaip Meksika, taip ir Brazilija, Kolumbija, Panama tampa didelių galimybių šalimis. Jos ieško išsilavinusio, iniciatyvaus jaunimo tam, kad jie kurtų naujus projektus.
Be to, pavyzdžiui, Panamoje trūksta gerą išsilavinimą turinčių žmonių, o Ispanijoje viskas yra sustoję. Į Ispaniją grįžau, nes tikėjausi, kad situacija čia jau optimistiškesnė, tačiau dabar suprantu, kad daugiau galimybių įsidarbinti turiu užsienyje“, – teigia A. Martinez.
Ji priduria, kad Ispanija ilgą laiką buvo užsidariusi pasauliui, iniciatyvai keliauti, įgauti naują patirtį ir pažinti kitas kultūras.
„Dabar jaunimas vis labiau keičia šią nuostatą ir atveria akis pasauliui. Kai supranti, kad už Ispanijos ribų yra daug veiklos, o tavo šalyje padėtis nėra gera, tada nusprendi pasirinkti kitą valstybę.
Ir taip, vis daugiau mano amžiaus žmonių – 20–30-ties metų – nusprendžia išvykti ir ieškoti naujų profesinių galimybių užsienyje“, – sako geresnės ateities Meksikoje planuojanti ieškoti ispanė A. Martinez.
Krizės metais Ispanijoje ypač paaštrėjo jaunimo nedarbo problema. Todėl, pasak Lietuvos radijo bendradarbės Ispanijoje Gintarės Eidimtaitės, šalis susidūrė su dar nematyta emigracijos banga – ši pietinė Europos valstybė kasmet praranda vis daugiau jauno ir darbingo amžiaus Ispanijos gyventojų, kurie šaliai bus labai ypač reikalingi po dešimtmečio.
„Praėjusiais metais iš Ispanijos geresnio gyvenimo ieškoti išvyko 62 tūkst. jos piliečių. Ir pirmą kartą per keletą dešimtmečių šios šalies imigracijos balansas yra neigiamas. 60 proc. Ispanijos emigrantų gyvena Pietų Amerikos šalyse.
Prieš keletą mėnesių šalies žiniasklaida teigė, jog per mėnesį į Argentiną išvyksta tūkstantis ispanų. Brazilija, Čilė, Meksika taip pat yra populiarios šalys emigruoti. O emigruoja daugiausia jauni, išsilavinę žmonės, kurie Ispanijoje nemato galimybių gauti darbą.
Anksčiau iš Ispanijos emigravo vyresni žmonės, neišsilavinę, tiesiog darbo jėga, kurios reikėjo augančioms šalims. Tačiau šiuo metu emigruoja labiausiai išsilavinusi ispanų karta per visą jos istoriją“, – sako G. Eidimtaitė.
Jos teigimu, ispanai Lotynų Amerikos šalis atrado po kelių dešimčių metų pertraukos. Iki krizės ispanai emigruodavo į Europos valstybes, ypač Vokietiją. Dabar situacija vis labiau keičiasi.
Atsiriboja nuo trečiojo pasaulio šalių vardo
Pasak ekonomisto Vincento Vobolevičiaus emigruoti į Lotynų Amerikos šalis, ypač mokantiems ispanų ar portugalų kalbas, yra nesudėtinga, o šios valstybės metams bėgant atsiriboja nuo trečiojo pasaulio šalių vardo.
„Kalbama apie Pietų Ameriką kaip apie trečiojo pasaulio regioną. Bet tuo pačiu metu yra terminas BRIC – tai keturių valstybių pirmosios raidės: Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija (ang. China). Tai yra tos valstybės, kurios labai sparčiai ekonomiškai auga.
Jei pažiūrėsim į praėjusio amžiaus paskutinius dešimtmečius, tuose kraštuose buvo didelis nuosmukis. Tačiau vėliau buvo padarytos labai skausmingos reformos ir dėl to dabar galime sakyti, kad , pavyzdžiui, Lotynų Amerika nekenčia tokios biudžeto disbalanso krizės, kokią kenčia Vakarų Europa. Todėl ten jau ne visai yra trečias pasaulis“, – tvirtina V. Vobolevičius.
Į Australiją daugiau vyksta neišsilavinę žmonės
Pastaraisiais metais vis daugiau airių palieka savo šalį ir važiuoja į tolimąją Australiją. Daugiausiai į šią 20 milijonų gyventojų valstybę išvyksta jauno amžiaus vyrai. Pasak V. Vobolevičiaus, skirtingai nei Ispanijoje, iš Airijos išvyksta neturintys aukšto išsilavinimo gyventojai.
„Australijoje dabar klesti statybų sektorius, dėl to ten važiuoja jauni sveiki vyrai. Neseniai skaičiau straipsnį, kuriame rašoma, kad iš vieno Airijos miestelio išvažiavo tiek daug jaunų žmonių, kad beveik turėjo užsidaryti futbolo klubas.
O airiai, kaip žinia, yra katalikai ir gana pamaldūs, todėl vietinė bažnyčia pradėjo per internetą transliuoti pamaldas, vestuves, laidotuves, kad Australijoje esantys airiai galėtų žiūrėti, kas vyksta jų miestelyje“, – pasakoja ekonomistas.
Nors į Airiją ieškoti geresnio gyvenimo, išvyksta daug Rytų europiečių, Airija, kaip ir Ispanija, susiduria su didele nedarbo problema. Šalyje nedarbas siekia 15 procentų, tuo metu Australijoje – vos penkis.
„Iš tiesų migracijos skaičiai didėja, kadangi kyla ir mokesčiai, žmonės kartais ir sunkiai galą su galu suduria. Tos algos yra turbūt šiek tiek aukštesnės negu Rytų Europos šalyse, tačiau pragyvenimas yra taip pat brangesnis“, – teigia Lietuvos radijo bendradarbė Airijoje Laura Down.
Ji tvirtina, kad kol kas Airijos vyriausybė augančiu emigracijos skaičiumi dar rimtai nesusirūpino.
Migruos ir iš Vakarų Europos
Istoriškai susiklostė, kad vienų valstybių gyventojai emigravo dėl ekonominių priežasčių, kitų – dėl politinių. Politinės emigracijos banga pastebima karų metais. Pavyzdžiui, bene daugiausiai žmonių po II Pasaulinio karo siekė išvykti į Jungtines Valstijas, kuri tapo demokratijos ir laisvės simboliu.
Tiesa, specialistai pastebi, kad dabar politiniai emigrantai iš tokių šalių kaip Gruzija, Afganistanas ar Pakistanas renkasi Europos Sąjungos valstybes. Vis dėlto, ekonomisto V. Vobolevičiaus teigimu, ateinančiais metais turėtų ryškėti tendencija, kad žmonės migruos ne tik į bet ir iš Europos.
„Kurį laiką matysime tendenciją, kad Vakarų Europa taps ir emigrantų tiekėja. Emigracijos kryptys bus keleriopos. Labiau išsilavinę emigrantai iš Europos važiuos į trečiojo pasaulio šalis, tas vadinamąsias BRIC valstybes.
O mažiau išsilavinę žmonės bus priversti keliauti į tokias vietas kaip Australija, kur panašesnė kultūra ir reikalinga darbo jėga“, – sako V. Vobolevičius, kuris taip pat priduria, kad visgi išvykstantieji iš Vakarų ar Pietų Europos šalių, į savo gimtąsias valstybes ketina sugrįžti po kelerių metų ir savo ateitį kurti Europoje.