Atmetęs prokurorų skundą apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad amerikiečiams pagrįstai buvo panaikinti kaltinimai dėl dar 2006 metų spalį „Mažeikių naftoje“ kilusio didžiulio gaisro, kurio metu bendrovei buvo padaryta 355 mln. litų žala.
Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo Vytauto Jončo, apeliacinį prokuratūros skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad P. N. Englichą ir B. L. Lucką pagrįstai išteisino Mažeikių rajono apylinkės teismas. Jis, anot teismo, išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad buvę bendrovės vadovai nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo, tiesa, prokurorai dar galės nuosprendį skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Prokuratūros surašytame kaltinamajame akte buvo teigiama, kad buvęs įmonės generalinis direktorius P. N. Englichas ir jo pavaduotojas B. L. Luckas, turėdami atitinkamus įgaliojimus, nesiėmė priemonių organizuoti kapitalinį remontą įmonėje, todėl susidėvėjus intensyviai eksploatuojamiems atskiriems įrenginiams bendrovėje kilo gaisras – užsidegė ir nugriuvo vakuuminė kolona.
P. N. Englichas teisme parodymus davė po to, kai buvo išklausyti visi 26 liudytojai, taip pat apklaustas ir vienas specialistas. Jis aiškino, kad yra nekaltas, o kaltinimo pagrindas – nepasiruošimas kapitaliniam remontui.
Buvęs bendrovės vadovas gynėsi, jog pareigūnai tik daro išvadą, kad, jei kapitalinis remontas būtų buvęs atliktas, neva defektas būtų buvęs išaiškintas. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, kad kaltinime nenurodoma, kaip kapitalinis remontas būtų padėjęs išaiškinti defektą ir kaip kapitalinis remontas būtų užkirtęs kelią gaisrui.
Prokuroras teismo prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais ir skirti jiems po 75 MGL (9 750 Lt) baudas. Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, bendrovės patirtą žalą atlygino draudimo kompanija.
Teismas, išnagrinėjąs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad kaltinamųjų veiksmai (kapitalinio remonto, numatyto 2006 m. spalio mėnesį, nukėlimas vėlesniam laikui) nebuvo pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė, kad „Mažeikių naftos“ teritorijoje mazuto giluminio perdirbimo komplekse Nr. 6, kolonoje Nr. 1, kilo gaisras.
Teismo nuomone, baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jei numatoma, jog valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo akivaizdžiai nevykdo savo tiesioginių pareigų, ir įvykis nebūtų įvykęs, jeigu jis tiesiogines pareigas būtų atlikęs tinkamai, ir to nelemtų dar ir kitos aplinkybės, už kurias minėti asmenys neatsako.
Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
