Psichologai atkreipia dėmesį, kad tokios kovos dėl vaikų gyvenamos vietos formuoja įgytą bejėgiškumą ir ilgainiui neigiamai atsiliepia mažamečiams.
Kreipiasi vis daugiau tėvų
Iš 2010-aisiais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje pradėtų 394 tyrimų, 63 buvo dėl trukdymo bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ar artimaisiais giminaičiais. Pasak šios įstaigos kontrolierės Editos Žiobienės, šios tendencijos nepakito ir 2011-aisiais. Kartu daugėja užklausų šiais klausimais.
Kontrolierė pažymėjo, kad kontrolieriaus kompetencijai nepriskirtas klausimų, susijusių su tėvų (vieno iš tėvų) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendravimo tvarkos įgyvendinimu ar užtikrinimu, sprendimas. Gavus skundus dėl teismo nustatytos tvarkos nevykdymo siūloma kreiptis į antstolius, kurių kompetencijai priskirtas teismo sprendimų vykdymas.
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, šalyje nuolat yra apie 70-80 iširusių šeimų vaikų, kurių gyvenimą su vienu iš tėvų reguliuoja teismų sprendimai, o dėl šių sprendimų vykdymo kreipiamasi į antstolius.
„Procesų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, pagal statistiką yra mažiau negu 0,01 proc. Tačiau šios kategorijos vykdomosios bylos kelia daugiausiai diskusijų tarp skirtingų institucijų specialistų ir sukelia didžiausią rezonansą viešoje erdvėje“, – lrt.lt komentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.
Jei bendravimo su vaiku tvarka nenustatyta ir tėvai ar artimieji giminaičiai nesutaria tarpusavyje dėl bendravimo su vaiku, E. Žiobienės teigimu, rekomenduojama kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą (savivaldybėje) arba į teismą. Nagrinėdama šiuos skundus, kontrolierė vertina valstybės ir/ar savivaldybių institucijų veiksmus (galimą neveikimą) užtikrinant vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimą.
Labiausiai nukenčia vaikai
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir psichologai sutaria, kad tokiose situacijose labiausiai nukenčia vaikai. Editos Čekuolienės, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojos ir psichologės konsultantės, nuomone, 3-6 metų vaikui šis laikotarpis yra labai svarbus, mat formuojasi patys svarbiausi identitetai: su šeima, su savo lyties atstovais ir su savo bendraamžiais.
„Nemanau, kad teta yra mamą atstojantis žmogus. Taip, ji laiko save globėja, bet tai, ką ji daro, neatlieka globėjos funkcijos. Ji su visais kovoja, yra vienintelė teisi, kuri žino situaciją ir kaip kas toje situacijoje turi elgtis. Tai visiškai iškreiptas globėjiškumas“, – mergaitės neperdavimą jos motinai komentavo E. Čekuolienė.
Psichologės teigimu, kai vaikas žino, jog už jį kažkas smarkiai kovoja, gali išsivystyti įgytas bejėgiškumas. „Buvo laikotarpis, kai už ją kovojo, tai ji ir toliau gali būti tokia, už kurią kažkas turės kovoti. Iš žmogaus atimama stiprybė per svarbiausią periodą. 3-6 metų vaiko pamokos yra neatkartojamos, jos virsta fobijomis, nerimais“, – pažymėjo E. Čekuolienė.
Psichologė kritiškai žiūri ir į draudimą vaiko neleisti į mokyklą: „Tokio amžiaus vaikai labiausiai mėgsta žaisti – vasarą negali prisišaukti vaiko iš lauko, bet šiuo atveju mergaitė net neleidžiama į mokyklą. Ji saugoma, supama suaugusiųjų rate ir pereina į suaugusiųjų pasaulį, kuris jai yra visiškai svetimas. Praleista dar viena pamoka – kai vaikas išmoksta bendrauti su savo bendraamžiais darželyje ir mokykloje.“
Viliasi, kad padės įstatymo papildymas
E. Žiobienės nuomone, šias problemas padėtų išspręsti mediacijos (ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems tarpininkams, aut. past.) populiarinimas.
Tačiau A. Selezniovas atkreipia dėmesį, kad mediacijos, konsultacijos su psichologais ir taikaus ginčų sureguliavimo procedūros Lietuvoje kol kas nėra populiarios ir sėkmingos, tad vaikų „dalybose“ konfliktuojančios šalys dažniau pasuka kategoriškų reikalavimų keliu.
„Kaip matyti iš rezonansinių pavyzdžių, greitesnių rezultatų šis kelias taip pat neduoda“, – pridūrė A. Selezniovas.
Ligšiolinėje praktikoje išryškėjusios teisinio reguliavimo spragos, pasak A. Selezniovo, yra ištaisytos nuo 2011-ųjų įsigaliojusių Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Įstatymas suteikė antstoliui teisę spręsti nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarkos klausimus ir konkretizavo procese dalyvaujančių kitų institucijų veiksmus.
Pagal praėjusiais metais įsigaliojusių Civilinio proceso kodekso pakeitimų, už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną kaltam asmeniui gali būti skiriama iki 1000 Lt bauda išieškotojo naudai.
