„Sugrįžome į padėtį, panašią į septyniasdešimtuosius, kai viena ar dvi komandos, įskaitant ir mano paties tuo metu, lenktynininkus renkasi pagal (šių turimą rėmėjų – red. past.) biudžetą“, - pastebėjo britas, parodoje „Autosport International“ pristatydamas „Formulės-2“ lenktynėse tragiškai žuvusio savo sūnaus Henry Surteeso garbei įsteigtą labdaros fondą.
„Vyliausi, kad tie laikai negrįžtamai nugrimzdo į praeitį. Kai atėjo Bernie Ecclestone'as ir atsirado tiek pinigų, tikėjausi, kad sportas jau pakankamai tvirtas, kad talentus rinktųsi pagal sugebėjimus“, - teigė 1964 m. „Formulės-1“ čempionas.
„Manau, kad tai labai liūdnas pokytis. Turime pasirūpinti, kad per įvairius laiptelius aukštyn kylantis talentas turėtų kelią pasiekti viršūnę. Sėkmę pasiekiantys žmonės turėtų automatiškai gauti paramą, kad jiems nereikėtų ieškoti pinigų. Tai absurdiška. Manau, kad į tai turėtų gilintis pačios aukščiausios sporto struktūros“, - ragino jis.
Galimu problemos sprendimu J. Surteesas įvardino papildomus, skirtus tik jauniems lenktynininkams, „Formulės-1“ komandų automobilius.
„Būtų gražu, jei komandoms leistų ar jas įtikintų turėti trečiuosius automobilius ir juos skirti kam nors, kas pasiekė sėkmę žemesnėse kategorijose. Tuomet visada būtų vietos ateiti į „Formulę-1“ ir nereikėtų milijonų svarų sterlingų vietai nusipirkti“, - siūlė buvęs lenktynininkas.
„Turime atsisakyti vietų pirkimo praktikos. „Formulė-1“ turi būti optimali, čia turi varžytis patys geriausi pasaulyje žmonės. Turime to siekti“, - pridūrė britas.
