70 val. per savaitę Lietuvoje dirba 16 proc. daugiau moterų nei vyrų

Nors Lietuvos politikai deklaruoja, kad Lietuvoje kuriamos šeimai palankios sąlygos, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaita parodė, kad šeimos ir darbo derinimo galimybės Lietuvoje yra menkos. Žinia, labiausiai dėl to kenčia moterys, kurios ne tik dirba daugiau nei vidutinės europietės, bet ir turi antrą pamainą namuose.

70 proc. vaikų iki trejų metų prižiūrimi mamos

EIGE ekspertai ataskaitą parengė ES Tarybai pirmininkavusios Lenkijos užsakymu. Lenkai savo prioritetu pasirinko sritį „Moterys ir ekonomika“, o didžiausią dėmesį skyrė šeimos ir darbo derinimui. Ši sritis – vienas iš Jungtinių Tautų veiksmų platformos lyčių lygybės klausimais tikslų. Iš viso šioje platformoje nurodyta dvylika sričių, kuriose reikalingi pokyčiai.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro vadovės Jolantos Reingardės, vienas iš rezultatų, rodančių, kad padėtis šioje srityje nėra gera, susijęs su darželinukų skaičiumi. Visoje Europoje vidutiniškai apie 50 proc. vaikų iki trejų metų prižiūri tėvai.

„Šio reiškinio priežastys gali būti įvairios. Pavyzdžiui, tokiose šalyse, kaip Lietuva ar Malta, manoma, kad prižiūrėti vaiką iki trejų metų – moters pareiga. Lietuva kartu su Malta, Slovėnija, Bulgarija, Latvija patenka į grupę, kai daugiau nei 70 proc. vaikų iki trejų metų prižiūrimi tėvų, praktiškai – moterų. Taigi mums su 10 proc. darželius lankančių vaikų dar toli iki Barselonos tikslų, kad darželius lankytų 33 proc. šio amžiaus vaikų. Tiesa, tai pasiekė tik devynios ES šalys“, - pasakojo EIGE ekspertė.

2002 m. Barselonos aukščiausio lygio susitikime Europos Vadovų Taryba sutarė, kad valstybės narės iki 2010 m. turi sudaryti sąlygas bent 33 proc. jaunesniems nei 3 metų vaikams lankyti vaikų priežiūros įstaigas.

Anot sociologės, dar viena pastebima tendencija, kad ilgėja laikas, kurį vaikai praleidžia darželyje. „Mes žiūrėjome, kiek vaikų darželyje būna iki 29 val. per savaitę ir kiek vaikų – per 30 val. Pastarųjų daugėja. Tai rodo, kad vis daugiau tėvų dirba visą darbo dieną. Tiesa, yra labai dideli skirtumai tarp šalių. Pavyzdžiui, Olandijoje labai paplitęs dalinis užimtumas, todėl ten daugiausiai vaikų iki trejų metų darželius lanko iki 29 val. per savaitę. Taip pat Anglijoje labai paplitusi trumpalaikė (iki kelių valandų) vaikų priežiūra. Lietuvoje didžioji dauguma vaikų darželyje praleidžia visą dieną, nes dalinio užimtumo sistema pas mus praktiškai neišplėtota“, - teigė J. Reingardė.

Kaip rodo EIGE ataskaita, tėvai prižiūri jau tik 10 proc. vyresnių nei trejų metų vaikų, tačiau tai nereiškia, kad visi jie lanko darželius. Nors Barselonos tiksluose nurodomas siekis, kad darželius lankytų 90 proc. vaikų, jį pasiekė tik septynios šalys: Belgija, Prancūzija, Švedija, Ispanija, Italija, Graikija, Jungtinė Karalystė. Dar septynios šalys gana arti tikslo (80 proc.), o Lietuvos rodiklis – tik 54 proc. Likusių vaikus prižiūri seneliai ir kiti giminaičiai arba auklės.

Lietuvoje „antros pamainos“ krūvis moterims nemažėja

2010 m. duomenimis, Europoje vidutiniškai 18 proc. vyrų ir 8 proc. moterų dirba viršvalandžius. Patyrinėjus, kiek vyrų ir moterų dirba mažiau nei 20 val. per savaitę, matoma jau atvirkštinė proporcija – 20 proc. moterų ir 7 proc. vyrų. Tai reiškia, kad moterys mažiau valandų praleidžia apmokamame darbe, bet daugiau valandų dirba neapmokamą darbą.

„Pažiūrėjus tendencijas, nuo 2005 m. darbo pasidalijimo skirtumai tarp vyrų ir moterų sumažėjo tik vienu procentu. Prieš penkerius metus 19 proc. daugiau moterų nei vyrų, sudėjus apmokamą ir neapmokamą darbą, dirbo daugiau nei 70 val., pernai – 18 proc.“, - aiškino J. Reingardė.

Taigi nors oficiali statistika parodytų, kad vyrai dirba ilgiau nei moterys, iš tiesų daugybė moterų, sudėjus apmokamą ir neapmokamą darbą, dirba praktiškai dviem pamainomis, kurių viena – namuose, nes vis dar išlieka tradicinis vaidmenų pasiskirstymas šeimoje. Nuo 2005 m. Lietuvoje šios žirklės tarp lyčių netgi šiek tiek išaugo – nuo 16 iki 17 proc.

„Padidėjimą lėmė faktas, kad šiek tiek padidėjo moterų užimtumas, t. y. joms prisidėjo daugiau apmokamo darbo, tačiau neapmokamas darbas juk niekur nedingo“, - aiškino sociologė.

Labiausiai šis rodiklis skiriasi Rumunijoje (30 proc.), Slovakijoje ir Kipre jis perkopia per 25 proc., Vengrijoje ir Estijoje siekia apie 25 proc., Italijoje, Portugalijoje ir Čekijoje – apie 22 proc. Mažiausios žirklės Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Vokietijoje (nesiekia 10 proc.).

Europietės 4 kartus dažniau dirba ne visą darbo dieną

Europoje vidutiniškai 30,8 proc. moterų dirba ne visą darbo dieną, Lietuvoje, kaip bebūtų keista, – vos 8 proc., t. y. beveik keturis kartu mažiau už ES vidurkį. Vyrų užimtumas ne visą darbo dieną Europoje siekia 7,2, Lietuvoje – 6 proc.

„Visose posovietinėse šalyse nėra didelis dalinis užimtumas, tuo tarpu tokios išsivysčiusios šalys, kaip Olandija, Vokietija, Austrija, Belgija, turi labai išplėtotą sistemą. Olandijoje net 75 proc. moterų dirba ne visą darbo dieną. Ši šalis labai išsišokusi – po jos sekančioje Vokietijoje tokių moterų jau tik 46 proc. Tai prioritetų klausimas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys labai akcentuoja vaikų priežiūros institucijų plėtojimą, o olandai problemą sprendžia per lanksčias užimtumo formas.

Aišku, dalinis užimtumas yra dalinės pajamos, kurios lemia moters ekonominę priklausomybę nuo vyro. Todėl yra ir daug skeptiškų nuomonių šiuo klausimu. Taip pat ekspertai pasigenda priemonių, kaip iš dalinio užimtumo pereiti prie pilno darbo krūvio. Neretai moteris taip ir lieka tokioje pozicijoje“, - svarstė J. Reingardė.

Anot EIGE ekspertės, Lietuvoje gajus kitas kraštutinumas – nėra nei pakankamai darželių, nei lankstaus darbo grafiko galimybių, bet egzistuoja įsitikinimas, kad vaikus prižiūrėti turi tėvai. Taip pat yra gan stiprūs ryšiai tarp kartų, todėl automatiškai tikimasi, kad vaikus prižiūrėti padės seneliai. O jei įsitraukia seneliai ar giminaičiai, valstybei ir nereikia kurti ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklo. Mat kultūriškai priimta manyti, kad vaikas turi būti šeimoje – esą geriau su seneliu nei darželyje.

„Jei didžioji visuomenės dalis įsitikinusi, kad vaikas turi augti su mama, net ir pristeigus tokių institucijų, gali atsitikti taip, kad vaikai į jas nebus vedami. Taigi politiniai sprendimai nėra nepriklausomi nuo kultūrinių nuostatų. Kita vertus, tam tikra vykdoma politika šias nuostatas ir stereotipus gali dar labiau sustiprinti: pavyzdžiui, kad moteris vaikui geresnė globėja nei vyras arba kad vaikams kuo ilgiau reikia motinos globos. Taigi susidaro uždaras ratas. Mes, ekspertai, visada siūlome, jog politikai visgi stengtųsi paveikti šį ratą, kad situacija pasikeistų. Kartais šeimoje net nepaskaičiuojama, kieno atlyginimas didesnis, vaiko priežiūros atostogų automatiškai išeina moteris. Taigi stereotipai tampa šeimai netgi nuostolingi“, - pabrėžė J. Reingardė.