Tie, kurie vis dar delsia atnaujinti savo senus daugiabučius, renovacijos prisibijo dėl įvairių priežasčių. Viena iš dažniausių – abejojama darbų kokybe. Tačiau šis, kaip ir daugelis kitų nuogąstavimų, yra perdėtas, o išankstinė neigiama gyventojų nuomonė susidariusi tik dėl informacijos stygiaus. Šiuo metu egzistuojančios kontrolės priemonės užkerta kelią bet kokiam galimam piktnaudžiavimui.
Kokybę prižiūri profesionalai
Valentinas Petkūnas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius, teigia, jog dar prieš skelbiant konkursą, kurio metu išrenkamas daugiabutį atnaujinsiantis rangovas, agentūros specialistai aktyviai konsultuoja žmones: kokias vertėtų įdiegti sąlygas, kokius kelti reikalavimus ir pan. Visa tai – tam, kad būtų išrinkta bendrovė, kuri išties pajėgi atlikti atnaujinimo darbus, o ne įmonė, kuri tą sugeba „padaryti“ tik popieriuje.
Be to, žmonėms visuomet rekomenduojama samdytis profesionalų techninį prižiūrėtoją. Tai – vienas iš svarbiausių žmonių visame atnaujinimo procese. Galima sakyti, bendrijos pirmininko dešinioji ranka. Asmuo, kuris prireikus ir pataria, ir derasi, ir gelbsti, ir reikalauja.
Savo pastebėjimus Kokybės kontrolės skyriaus darbuotojai išsako tiek namo bendrijos pirmininkui, tiek ir techniniam prižiūrėtojui. Pastarieji savo ruožtu gali reikalauti statybininkų, kad klaidos būtų ištaisytos. „Praktika rodo, kad 99 proc. rangovų reaguoja į pastabas ir padaro viską taip, kaip ir turi būti“, - pabrėžia BUPA direktorius.
Jo žodžiais, tokia kontrolė – savotiška prevencija ir techninių prižiūrėtojų atžvilgiu, kurie anksčiau ne visuomet tinkamai atlikdavo savo pareigas. Dabar jie žino, kad bet kada gali atvykti specialistai iš BUPA. Jie šie nustatys, kad techninis prižiūrėtojas dirba aplaidžiai, pastarajam gresia neeilinė atestacija ar kitokios poveikio priemonės.
„Užteko kelių pirmųjų vizitų ir kalbos apie tai, kad įkurtas toks skyrius, kad jame dirba profesionalai, kad jie gali atvažiuoti bet kurią dieną ir bet kur, pasklido labai plačiai. Dabar tie, kurie anksčiau galbūt dirbdavo aplaidžiai, vargu ar ryžtųsi taip elgtis. Kalbu tiek apie techninius prižiūrėtojus, tiek ir apie rangovus, kurių brokas ar piktybiškumas taip pat neliks nepastebėtas, prieš kuriuos taip pat turime poveikio priemonių“, - tvirtina V. Petkūnas.
Pasak direktoriaus, nuolat vykdomas ir švietėjiškas-konsultacinis darbas. Konsultacijos teikiamos telefonu, bet kuriame namo atnaujinimo etape, o kilus problemoms ar nesklandumams BUPA darbuotojai vyksta į vietą ir situaciją aiškinasi ten.
Rezultatu patenkinti visi
Pranciška Laimutė Šarkanienė, Panevėžyje esančio atnaujinto Tulpių g. 13 daugiabučio bendrijos pirmininkė, sako, jog siekdami geriausio rezultato aktyvumą turėtų demonstruoti ir patys gyventojai. Tada žmonės bus tikri, kad darbai atliekami kokybiškai, laiku be tinkamai.
„Mums darbininkų raginti nereikėjo, jie plušo sparčiai. Tik savaitę neturėjo darbo dėl statybinių medžiagų trūkumo, tačiau tai – nedidelė bėda. Kita vertus, kažkam iš gyventojų statybininkus vis tiek reikėtų prižiūrėti – nepakenks. Mūsų atveju teko matyti kelis neblaivius darbuotojus, kurie netrukus lėkė iš darbo. Daugiau tokių dalykų nebepasitaikė. Visi manęs bijojo, kai kurie vos ne patys siūlėsi papūsti į alkotesterį“, - juokiasi moteris.
Jos žodžiais, atliekant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus buvo paskirtas techninis prižiūrėtojas, kuris, deja iki galo savo darbo neatliko. Todėl reikėjo bendrijos paskirtų ir įgaliotų žmonių, kurie ne tik stebėtų, tačiau kartu „bent kažkiek“ išmanytų statybos darbus.
„Bendrijos susirinkime nutarėme, kad darbus stebėsiu aš ir dar du gyventojai. Tokios tvarkos ir laikėmės, dėl to nė kiek nesigailiu. Nebuvo lengva, iš asmeninės patirties dabar jau galiu pasakyti, kad bendrijos pirmininkas turi būti šiam darbui atsidavęs ir kūnu, ir dūšia“, - pabrėžia P. L. Šarkanienė.
Jos vadovaujama bendrija rangovą rinkosi iš trijų kandidatų. Pasirinkta įmonė, kuri turėjo daugiau patirties šioje srityje. Ir ką gi: nors nebuvo labai paprasta ir lengva, darbų kokybe patenkinti absoliučiai visi gyventojai.
Svarbiausia – susitarti, ko norima
Gintautas Indilas, Radviliškyje esančio atnaujinto Juanystės g. 35 daugiabučio bendrijos pirmininkas, yra įsitikinęs, jog atnaujinimo darbų kokybę sėkmė lydi tuomet, kai pasirenkamas konkurso reikalavimus atitinkantis rangovas.
Jo teigimu, siekiant kokybiško atnaujinimo svarbiausia - visiems gyventojams sutarti, ko norima ir ko siekiama. Po to tikslai perduodami rangovui. „Jis gali siūlyti kitokius variantus, mėginti įkalbėti daryti ne vienaip, o kitaip, galbūt paprasčiau ir greičiau, tačiau jei jūs norite tik taip – nenusileiskite. Išsireikalaukite savo užsibrėžtų projektinių tikslų“, - pataria G. Indilas.
Pirmininkas pasakoja, jog prabėgus trejiems metams po atnaujinimo žmonės aptiko įgriuvusias nuogrindas. „Plytelės, kurios išklotos prie namo, susmuko dėl per mažo betono kiekio ar kitų priežasčių. Iškvietėme rangovą, kuris nesiginčydamas atvyko ir viską sutvarkė taip, kaip mes pareikalavome. Manyčiau, kitaip ir neturėtų būti, nes save gerbiantis rangovas nesuinteresuotas gadinti reputacijos. Tad užteko vieno skambučio, jokių įtikinėjimų ar prašymų neprireikė. Be to, primenu, kad visiems atliktiems darbams yra garantinis laikotarpis“, - pabrėžia G. Indilas.
Dar vienas jo patarimas pasiryžusiems imtis atnaujinimo darbų – pernelyg nesiskubinti, ypač ruošiant dokumentaciją prieš atnaujinimą. Be to, verta užsakyti renovuotino namo projekto ekspertizę, ypač tuo atveju, kai projektas ruošiamas pagal individualų atnaujinimo planą.
Banko vaidmuo
Nemažai įvairių klausimų gyventojams kyla ir dėl banko vaidmens renovacijos pagal naująjį finansinį modelį JESSICA procese. Į juos atsako Edita Rimokaitytė, „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė.
- Kokius veiksmus atlieka bankas?
- Bankas teikia kreditą butų/patalpų savininkams, apmokėdamas už atliktus statybos darbus ir pervesdamas kredito lėšas tiesiogiai statybos darbus atlikusiam rangovui. Teikiant kreditus ir apmokant už atliktus darbus bankas kontroliuoja, ar darbus atlikto statybos rangovas, kurio paslaugų pirkimo ataskaitai pritarė BUPA, ar atliktų darbų aktas pasirašytas visų atsakingų asmenų (techninio prižiūrėtojo, kurio paslaugų pirkimo ataskaitai pritarė BUPA; užsakovo, statybos rangovo + BUPA atstovo, turinčius atitinkamus įgaliojimus), ar sąskaitoje-faktūroje darbų suma atitinka atliktų darbų akte nurodytų darbų apimtis, ar sąskaitoje-faktūroje ir atliktų darbų akte nurodyti darbai atitinka priemones, kurios nurodytus su BUPA suderintame investicijų plane.
- Kokį paskolos laikotarpį linkę rinktis gyventojai?
- Dažniausiai gyventojai renkasi maksimalų kredito grąžinimo laikotarpį - 20 metų ir tik labai retais atvejais trumpesnį. Kreditas gali būti teikiamas ir trumpesniam nei 20 metų laikotarpiui, tačiau sudarant kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką bankas negali viršyti maksimalios įmokos, kuri nustatoma vienam kvadratiniam metrui ir rodo šilumos išlaidų sutaupymą. Šis dydis paskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką ir nurodomas investicijų plane.
Paprastai tariant - kiek per metus planuojama sutaupyti už šildymą po atnaujinimo, tiek mokama bankui, grąžinant kreditą ir mokant palūkanas. Gyventojai, tvirtindami investicijų planą, susirinkime tvirtina ir minėtą maksimalų dydį, o bankas, sudarydamas kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką negali viršyti maksimalios įmokos dydžio. Tokiu būdu kredito grąžinimo laikotarpis yra susiejamas su įgyvendintų priemonių kaina ir sutaupytomis šildymo išlaidomis.
Gyventojai, norintys kreditą grąžinti per trumpesnį nei 20 metų laikotarpį ir sutinkantys kas mėnesį mokėti bankui didesnę įmoką, nei apskaičiuotas maksimalus dydis, turėtų bankui pateikti sutikimą. Ir šį sutikimą turi pateikti visi savininkai, kuriems minėta įmoka viršijama. Praktikoje tai sunkiai įgyvendinama, todėl paprastesnis variantas - rinktis maksimalų 20 metų kredito grąžinimo laikotarpį, o sutaupius lėšų kreditą ar kredito dalį bankui galima grąžinti bet kada. Bankas jokių mokesčių už išankstinį kredito grąžinimą neskaičiuoja. Priminsiu, kad atnaujinantiems būstus teikiami lengvatiniai kreditai, kurių metinės palūkanos visą paskolos laikotarpį nesikeičia ir neviršija 3 proc.
- Kartais baiminamasi, jog kreditą paėmusio būsto savininkas prireikus negalės parduoti būsto - esą kreditas gali atbaidyti potencialius pirkėjus. Ar tai tiesa?
- Tokios baimės nėra pagrįstos, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai reglamentuoja buto/patalpos, kuriam suteiktas lengvatinis kreditas būsto atnaujinimui, įsipareigojimų perdavimo atvejus. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme sakoma, jog "buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui)."
Norint parduoti butą, kuriam suteiktas lengvatinis kreditas, buto pardavėjas ir būsimas pirkėjas turėtų kreiptis į banką. Bankas patikrina, ar butą parduodantis asmuo neturi pradelstų mokėjimų pagal kredito grąžinimo grafiką ir išduoda atitinkamą pažymą, kurioje nurodoma pradelstų mokėjimų suma, jei tokia yra, ir negrąžinto kredito dydis, kuris perduodamas buto pirkėjui. Su šia pažyma buto pirkėjas ir pardavėjas kreipiasi į notarą, kuris, atsižvelgdamas į banko išduotą pažymą, atitinkamai įformina pirkimo-pardavimo sutartį. Kai naujasis savininkas įformina savo nuosavybę VĮ "Registrų centre", apie tai telieka informuoti banką. Nuo šio pranešimo dienos kredito gavėju laikomas naujasis buto patalpos savininkas, kuris toliau ir moka kredito įmokas pagal pateiktą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką.
