Per pastaruosius du amžius britiškas akcentas stipriai pasikeitė, o amerikietiškas beveik nepasikeitė.
Anksčiau tiek Britų salose, tiek Amerikoje angliškai kalbėjo tardami „r“ raidę tokiuose žodžiuose, kaip „hard“ (liet. sunkus), „winter“ (liet. žiema). Ši tartis tradicinė. Netradicinės tarties atstovai minėto tipo žodžiuose „r“ raidės netaria.
Amerikos revoliucijos laiku tarimas be „r“ išpopuliarėjo tarp aukštesniosios klasės atstovų pietų Anglijoje, Londone ir aplink Londoną. Kaip rašo knygos „Kembridžo anglų kalbos istorija“ autorius Johnas Algeo, „toks tarimas atsirado todėl, kad esant mažam gimstamumui praturtėję per pramonės revoliuciją norėjo skirtis nuo nekilmingųjų. Jie ėmė praktikuoti prestižinį tarimą neišryškinant „r“ raidės, taip siekdami parodyti, kad priklauso aukštesniajai klasei.“
„Londono tarimas tapo naujų retorikos ir ortoepijos specialistų privilegija. Ortoepijos specialistai sudarinėdavo tarimo žodynus, privačiose, brangiose pamokose mokydavo verslius piliečius madingos artikuliacijos“, – rašo J. Algeo.
Naują tartį palaipsniui standartizavo, pavadino normine, ji įsigalėjo Britanijoje. Tiesa, Šiaurės Anglijoje, Škotijoje ir Airijoje išlaikytas tradicinis akcentas su „r“ raide.
Didžiojoje Amerikos dalyje išliko akcentas su ryškiu „r“ raidės tarimu, tik Niujorke ir Bostone prigijo tartis slopinant „r“. J. Algeo teigimu, šiems miestams didelę įtaką padarė britų elitas.