Floridoje gyvenanti brandaus amžiaus Fran Sullivan niekada neturėjo vaikų. Į Niujorką ji atsivežė dvi kūdikius atstojančias lėles – Robiną ir Nicholą. Moteris teigė turinti daugiau nei 600 įvairių lėlių kolekciją, kurioje yra ir keletas itin tikroviškų lėlių.
F. Sullivan teigė, kad kiekvieną dieną prižiūri vis kitą lėlę, kurią pasirenka pagal nuotaiką. Ji kalbasi su lėlėmis tarsi su kūdikiais ir tai jai neatrodo keista.
„Vaikai juk kalbasi su savo lėlėmis ir joms išreiškia savo jausmus, – MSNBC sakė ji. – Būdama 40-ies, 50-ies ar 60-ies metų moteris, darai tą patį. Juk esi tas pats asmuo, kuris buvai ir aštuonerių metų“.
„Aš auginu dukrą ir visai nejaučiu, kad lėlė užimtų jos vietą. Turėti tikrą kūdikį yra visiškai skirtingas dalykas“, – sakė Monica Walsh, turinti tik vieną lėlę, vardu Haydenas.
Tikroviški bruožai
Vinilinės lėlės ne tik atrodo kaip tikri kūdikiai. Jų prikimšti kūnai sveria tiek pat, kiek ir gyvi kūdikiai. Jų plaukams paprastai naudojamas moheris, kuris sruoga po sruogos įauginamas į galvą. Šis procesas gali trukti net 30 valandų. Į burną gali būti įdedamas magnetas, prilaikantis magnetinį čiulptuką.
Norėdamos dar daugiau tikroviškumo kai kurios pirkėjos renkasi lėles su plakančios širdies ritmu ir specialiu aparatu, kuris kilnoja krūtinę, imituodamas kvėpavimą.
Šias lėles individualiai gamina namuose dirbantys meistrai.
Daugiau tikroviškumo suteikia dešimtys sluoksnių dažų, pradedant nuo miniatiūrinių kraujagyslių ir dėmėtos odos. Kiekvienas dažų sluoksnis kruopščiai išdžiovinamas, kad išliktų ilgam.
Lėlės gali būti vienetinės arba iš ribotos serijos, kuri gaminama iš tos pačios medžiagos. Kai kurie klientai užsisako lėles, kurios būna tikslios jų pačių vaikų, mirusių vos gimusių ar kūdikystėje, kopijos. Tokios lėlės gaminamos individualiai iš molio formų, nulipdytų rankomis pagal vaiko fotografiją.
Beveik visos tokių lėlių pirkėjos yra moterys. Kai kurios perka jas, nes kolekcionuoja lėles. Kitos įsigyja šias lėles tam, kad atstotų joms vaikus, kurie mirė arba užaugo ir paliko namus.
Jos neužaugs
Viena ištekėjusi moteris, įžengusi į penktąją dešimtį metų, BBC dokumentiniame filme sakė norėjusi susilaukti tikro kūdikio, bet buvusi pernelyg užimta, kad galėtų jį prižiūrėti. Tikroviška lėlė patenkina jos motinystės instinktą, nereikalaudama kęsti verksmų ar valyti išmatų.
Jos teigimu, tikroviškos lėlės „niekada neišauga savo drabužėlių ir niekada jų neištepa. Tai tiesiog nuostabu. Žinoma, vienintelis skirtumas tas, kad šie žmogučiai nejuda“.
Mažiausiai vieneri slaugos namai Didžiojoje Britanijoje siūlo šias lėles savo pacientėms, kurios besirūpindamos savo „kūdikiais“ tampa ramesnės.
Šios lėlės sukelia ir nesusipratimų. Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse pasitaikė atvejų, kai policija išdaužė automobilių langus, kad išgelbėtų „kūdikius“, kurie buvo palikti vieni saugos kėdutėse.
M. Walsh yra iš tų, kurios veždamos šias lėles automobiliu, prisega jas kūdikių saugos kėdutėse.
„Jos daug kainuoja ir jas reikia saugoti. Jos labai vertingos“, - sakė ji.
Moteris pridūrė, jog eidama pasivaikščioti su savo dukra kartais paguldo lėlę į vežimėlį – „dėl smagumo“.
F. Sullivan pasakojo, kad viešumoje su savo lėlėmis nesirodo, išskyrus tada, kai reikia jas vežti į lėlių parodas. Tačiau ji pridūrė, kad įsigijusi naują lėlę, stengiasi ją visiems parodyti.
“Kiekvieną kartą, kai nusiperku naują lėlę, nešuosi ją parodyti savo kaimynams, - sakė ji. - Man patinka girdėti, kai jie sako: „Kokia graži lėlė! Koks gražus kūdikis!“
M. Walsh teigė, kad jos vyrui neatrodo keista, jog ji žaidžianti su lėlėmis. „Jam taip pat jos patinka, - teigė ji. – Jis sako, kad laikydamas kūdikį pasijunta gerai. Tai jam primena dieną, kai gimė jo duktė. Kiekvienam patinka laikyti kūdikį. Tai suteikia ramybės“.
Nė viena iš šių moterų neatsiprašinėjo dėl savo meilės tikroviškoms lėlėms ir nesijautė darančios kažką nesveika.
„Iš tikrųjų per daug nesirūpinu, ką kiti žmonės apie mane galvoja, – teigė M. Walsh. – Tiesiog stengiuosi suteikti sau laimės, o laimę man teikia lėlių kolekcionavimas. Jaučiuosi tarsi maža mergaitė, kuri niekada nesiliovė mylėjusi lėles“.
