SAUSIS

1 d. Lietuva: Vilnius perėmė pirmininkavimą 56 valstybes vienijančiai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO).

Estija: šalis pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų prisijungė prie euro zonos ir tapo septynioliktąja jos nare.

Vengrija: šalis pusmečiui perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES).

Egiptas: šiauriniame Aleksandrijos uostamiestyje per savižudžio sprogdintojo išpuolį koptų bažnyčioje žuvo 21 ir buvo sužeisti dar 79 žmonės.

Brazilija: Dilma Rousseff prisaikdinta pirmąja Brazilijos prezidente moterimi.

Rusija: Vakarų Sibiro miesto Surguto oro uoste per sprogimą ir gaisrą lėktuve Tu-154 žuvo trys žmonės, tarp jų vienas vaikas. Dar 44 žmonės nukentėjo.

JAV: pokalbių laidų karalienė Oprah Winfrey pradėjo transliuoti savo pačios kabelinę televiziją OWN.

2 d. Didžioji Britanija: būdamas 64 metų mirė kino aktorius Pete'as Postlethwaite'as. "Oskarui" nominuotas aktorius 2004-aisiais buvo apdovanotas Britų imperijos ordinu.

3 d. JAV: respublikonas Arnoldas Schwarzeneggeris baigė darbą Kalifornijos gubernatoriaus poste, kuriame jį pakeitė demokratas Jerry Brownas. Buvęs kultūrizmo čempionas ir kino žvaigždė A.Schwarzeneggerius šiame poste išdirbo kiek daugiau nei septynerius metus.

Australija: šalies šiaurės rytuose esančią Kvynslando valstiją nuniokojo smarkūs potvyniai, nuo kurių nukentėjo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

4 d. Pakistanas: Islamabade nušautas Pandžabo provincijos gubernatorius Salmanas Taseeras. 66 metų nuosaikių pažiūrų politiką nušovė jo paties asmens sargybinis. Jis tapo aukščiausio rango pareigūnu, nužudytu Pakistane per pastaruosius trejus metus.

JAV: savo namuose Bostone nusižudė nuversto Irano šacho Mohammado Rezos Pahlavi  jauniausiasis sūnus Ali Reza Pahlavi.

Didžioji Britanija: eidamas 64 metus mirė škotų dainininkas ir dainų kūrėjas Gerry Rafferty, praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje sukūręs tokias hitais tapusias dainas kaip "Baker Street" ir "Stuck in the Middle With You".

5 d. JAV: įvyko pirmasis 112-ojo Kongreso posėdis, kuriame Respublikonų partija oficialiai perėmė Atstovų Rūmų kontrolę, o respublikonas Johnas Boehneris tapo žemųjų rūmų pirmininku, pakeitęs šiame poste ketverius metus dirbusią demokratę Nancy Pelosi (Nensi Pelousi).

6 d. JAV: gynybos sekretorius Robertas Gatesas leido pasiųsti į Afganistaną dar 1 400 amerikiečių jūrų pėstininkų padėti atremti numatomą talibų kovotojų suaktyvėjimą prieš planuojamo JAV karių išvedimo pradžią.

Afganistanas: buvusiam Australijos kariškiui Robertui Williamui Langdonui teismas kyrė 20 metų kalėjimo už tai, kad jis 2009 metais nužudė afganą karį ir mėgino pavaizduoti, kad jį nušovė talibai. Nuosprendis buvo paskelbtas dar 2010-ųjų spalį, tačiau kario šeima apie jį sužinojo tik šių metų pradžioje.

Irakas: antiamerikietiškų pažiūrų šiitų dvasininkas Moqtada al Sadras, vadovaujantis Mahdi armija vadinamai kovotojų grupuotei, po beveik ketverius metus trukusios savanoriškos tremties Irane sugrįžo į gimtąjį Nedžefo miestą.

JAV: prezidentas Barackas Obama savo administracijos vadovu paskyrė vieną iš banko "JPMorgan" vadovų, buvusį prekybos sekretorių Williamą Daley.

Atstovų Rūmuose pirmą kartą istorijoje buvo perskaityta visa JAV konstitucija.

Kalifornijoje mirė 81 metų buvęs Laoso generolas Vang Pao, per Vietnamo karą vadovavęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos remtai mongų partizanų "slaptajai armijai", kurios kariai neoficialiai kovėsi su Vietnamo ir Laoso komunistų pajėgomis.

7 d. Afganistano pietuose esančiame Spin Boldako mieste viešojoje pirtyje susisprogdinus mirtininkui, žuvo 17 žmonių ir dar daugiau nei 20 buvo sužeisti. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė Talibanas.

8 d. JAV: Arizonos mieste Tusone per Atstovų Rūmų narės demokratės Gabrielle Giffords susitikimą su rinkėjais prie vieno prekybos centro vietos gyventojas 22 metų Jaredas Lee Loughneris nušovė šešis žmones, tarp jų federalinį teisėją ir devynerių metų mergaitę, o dar 14 asmenų sužeidė. 40 metų politikei buvo peršauta galva.

Meksika: pajūrio kurorte Akapulke netoli prekybos centro aptikta 15 vyrų nukirstomis galvomis. Šios žudynės siejamos su smurto banga kare dėl prekybos narkotikais.

Čekija: eidamas 74-uosius metus po ilgos ligos mirė aukštųjų parlamento rūmų Senato narys Jiris Dienstbieras, kuris buvo pirmasis Čekoslovakijos užsienio reikalų ministras po komunizmo žlugimo.

9 d. Sudanas: Pietų Sudane, kuriame gyvena daugiausia krikščionys, prasidėjo savaitę trukęs balsavimas referendume dėl regiono atsiskyrimo nuo istoriškai dominavusios musulmoniškos Šiaurės.

Iranas: netoli šiaurės vakarinio Orumijės miesto esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms sudužo valstybinės oro bendrovės "Iran Air" keleivinis lėktuvas. Per katastrofą žuvo 78 žmonės ir dar 26 buvo sužeisti.

10 d. Turkija: premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė nugriauti Karso mieste esantį paminklą, simbolizuojantį draugiškus Turkijos ir Armėnijos santykius. Paminklas buvo pastatytas netoli tos vietos, kur 1915 metais vyko masinės armėnų žudynės.

JAV: buvusiam Atstovų Rūmų respublikonų daugumos lyderiui Tomui DeLay teismas skyrė trejus metus kalėjimo už pinigų plovimą. Jis buvo nuteistas dėl vaidmens slaptame sąmoksle neteisėtai verslo lėšomis finansuoti Teksaso kandidatus prieš 2002 metais vykusius rinkimus.

11 d. Kinija: šalis pirmą kartą sėkmingai išbandė savo penktosios kartos naikintuvą "Chengdu J-20", kurio nefiksuoja radarai.

Iranas: Teheranas paskelbė likvidavęs Izraelio "šnipų tinklą", atsakingą už garsaus šiitiškos respublikos branduolinės fizikos eksperto Masoudo Ali Mohammadi nužudymą 2010 metų sausį.

Armėnija: šalies pietuose archeologai rado iki šiol seniausią žinomą vyno daryklą. Nustatyta, kad ji veikė maždaug 4 000 metų prieš mūsų erą.

13 d. Sudanas: paskelbta, kad referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės įvyko, nes jau pirmosiomis balsavimo dienomis buvo peržengtas numatytas 60 proc. rinkėjų aktyvumo slenkstis.

14 d. Tunisas: 23 metus šalį valdęs autoritarinis prezidentas Zine'as El Abidine'as Ben Ali spruko iš Tuniso į Saudo Arabiją. Jis paliko šalį praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai protestuodamas dėl didžiulio nedarbo susidegino 26 metų gatvės prekeivis Mohamedas Bouazizi. Jo mirtis pakurstė jau seniai rusenusį visuomenės nepasitenkinimą Z.El Abidine'o Ben Ali režimu, kuris galiausiai buvo nuverstas.

Brazilija: smarkiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius liūtys Rio de Žaneiro valstijoje sukėlė didžiulius potvynius, kurie nusinešė daugiau nei 800 žmonių gyvybes.

15 d. Tunisas: laikinuoju šalies prezidentu paskirtas parlamento pirmininkas Fuedas Mebazaa.

Pasaulis: interneto enciklopedija "Vikipedija" paminėjo 10-ąsias veiklos metines.

Sudanas: Pietų Sudane baigėsi savaitę trukęs referendumas dėl nepriklausomybės, kuriame beveik 99 proc. rinkėjų pasisakė už šio regiono, kuriame gyvena daugiausia krikščionys, atsiskyrimą nuo istoriškai dominavusios musulmoniškos Šiaurės.

16 d. JAV: juosta "Socialinis tinklas" (The Social Network) apie "Facebook" įkūrėją Marką Zuckerbergą pelnė keturis "Auksinius gaublius", tarp jų geriausio filmo kategorijoje. Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko Colinui Firthui už vaidmenį "Karaliaus kalboje" (The King's Speech), o geriausia aktore buvo pripažinta Natalie Portman už balerinos vaidmenį "Juodojoje gulbėje".

Prancūzija: kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas savo suvažiavime naująja vadove paskyrė buvusio lyderio Jeano-Marie Le Peno dukterį europarlamentarę Le Pen.

Libanas: žlugo vadinamoji santarvės vyriausybė, kai iš jos pasitraukė vienuolika opoziciniam islamistų judėjimui "Hizbollah" ir jo sąjungininkams atstovaujančių ministrų, nepatenkintų tuo, kad JT tribunolas tiria buvusio šalies premjero Rafiko Hariri nužudymą.

18 d. Irakas: šalies centrinėje dalyje esančiame Tikrito mieste prie policijos verbavimo centro susisprogdinus mirtininkui, žuvo daugiau nei 60 žmonių, dar apie 100 buvo sužeisti.

20 d. Irakas: šiitų šventojo miesto Kerbelos priemiesčiuose dviem mirtininkams detonavus sprogmenų prikrautus automobilius, žuvo apie 50 žmonių ir dar daugiau nei 150 buvo sužeisti.

21 d. Baltarusija: prezidentas Aleksandras Lukašenka prisaikdintas ketvirtai penkerių metų kadencijai. Vakarų šalys, kurios nepripažino 2010 metų gruodį vykusių rinkimų sąžiningais, į autoritarinio lyderio inauguracijos ceremoniją savo atstovų nepasiuntė.

Albanija: per demonstraciją prie vyriausybės pastato Tiranos centre kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai, per kuriuos buvo nušauti trys žmonės. Demonstraciją, kurioje dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių, organizavo opozicija, apkaltinusi vyriausybę korupcija ir rinkimų rezultatų klastojimu.

22 d. Rusija: Baškirijos sostinėje Ufoje per gaisrą prekybos centre žuvo du žmonės, dar mažiausiai penki buvo sužeisti.

23 d. Portugalija: prezidentas Anibalas Cavaco Silva jau per pirmąjį balsavimo turą buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.

24 d. Rusija: Maskvos tarptautiniame Domodedovo oro uoste susisprogdinus mirtininkui iš Ingušijos, žuvo 37 žmonės, o apie 180 buvo sužeisti.

Protestai Egipte
25 d. Egiptas: šalyje prasidėjo masiniai protestai prieš tris dešimtmečius valdžiusį Hosni Mubarako režimą.

27 d. Jemenas: šalyje prasidėjo antivyriausybinės demonstracijos reikalaujant prezidento Ali Abdullah Saleho, kuris prie Jemeno vairo stojo 1978-aisiais, atsistatydinimo.

28 d. Egiptas: šalyje nesiliaujant protestams prezidentas Hosni Mubarakas atleido vyriausybę ir visame Egipte įvedė komendanto valandą.

29 d. Egiptas: prezidentas Hosni Mubarakas paskyrė savo žvalgybos viršininką bei patikėtinį Omarą Suleimaną viceprezidentu - tokio posto Egipte nebuvo nuo pat H.Mubarako atėjimo į valdžią.

30 d. Tunisas: žlugus Zine'o El Abidine'o Ben Ali režimui, į tėvynę po ilgiau nei 20 metų trukusios tremties sugrįžo islamistų lyderis Rachedas Ghannouchi. Tunise jo judėjimas "Ennahda" buvo persekiojamas nuo pat įsikūrimo 1981 metais.

31 d. Egiptas: armija paskelbė, jog nenaudos jėgos prieš protestuotojus, dalyvaujančius antivyriausybinėse demonstracijose.

JAV-ES: Jungtinės Valstijos ir ES, reaguodamos į griežtas Minsko priemones prieš opoziciją po ginčijamų prezidento rinkimų pernai gruodį, įvedė naujas sankcijas prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir jo aplinkos žmonėms.

VASARIS

Hosni Mubarakas
1 d. Egiptas: prezidentas Hosni Mubarakas savo kreipimesi į tautą pareiškė, kad nebesieks būti perrinktas rugsėjį numatytuose rinkimuose, tačiau atmetė reikalavimus nedelsiant atsistatydinti. Tuo tarpu į protestų epicentru tarpusią Tahriro (Išsivadavimo) aikštę sostinės Kairo centre susirinko apie 2 mln. demonstrantų, kurie pagrasino nesiskirstyti, kol H.Mubarakas nepasitrauks.

Jordanija: karalius Abdullah II po visuomenės protestų dėl aukštų maisto produktų kainų ir prastų gyvenimo sąlygų pavedė savo patarėjui kariniais klausimais Maroufui al Bakhitui suformuoti naują ministrų kabinetą.

2 d. Norvegija: Kairiųjų socialistų partijos parlamentaras Snorre Valenas nominavo tinklalapį "WikiLeaks" šių metų Nobelio taikos premijai, tvirtindamas, kad slaptą informaciją viešinanti tinklalapis tapo skaidrumo kelrodžiu visam pasauliui, taip pat demokratinėms visuomenėms.

Egiptas: arkliais ir kupranugariais atjoję prezidento Hosni Mubarako šalininkai, ginkluoti lazdomis ir buteliais su padegamuoju mišiniu, puolė protestuotojus Tahriro aikštėje. Skelbiama, kad neramumai jau nusinešė apie 150 žmonių gyvybių. Tuo tarpu neoficialūs šaltiniai nurodė, kad galėjo žūti daugiau nei 300 žmonių.

Jemenas: atsistatydinti raginamas prezidentas Ali Abdullah Salehas pareiškė įšaldantis konstitucijos pataisas, leidusias jam iki gyvos galvos vadovauti šaliai.

3 d. Prancūzija: būdama 58 metų mirė prancūzų aktorė Maria Schneider, geriausiai žinoma iš Marlono Brando mylimosios vaidmens filme „Paskutinis tango Paryžiuje“ („Last Tango in Paris“).
4 d. Mianmaras: karinė chunta paskyrė prezidentu buvusį generolą Thein Sein, kuris tapo pirmuoju civiliniu šalies vadovu per pusę amžiaus. Iki tol šalį geležiniu kumščiu valdė karinės chuntos lyderis Thanas Shwe.

5 d. JAV-Rusija: įsigaliojo naujoji Maskvos ir Vašingtono Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis. Pagal šią sutartį abi šalys įsipareigoja per ateinantį dešimtmetį sumažinti 30 proc. turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių ir pasilikti ne daugiau nei 700 naudojimui paruoštų didelio nuotolio balistinių raketų bei sunkiųjų bombonešių.

Vokietija: britų premjeras Davidas Cameronas kalbėdamas kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad "valstybinio multikultūralizmo" politika patyrė nesėkmę, pridurdamas, jog Jungtinei Karalystei reikia stipresnio nacionalinio identiteto, ir žadėdamas skatinti vakarietiškas vertybes.

6 d. Tunisas: laikinoji vyriausybė uždraudė nuo 1988 metų valdžioje buvusią partiją - Demokratinį konstitucinį susivienijimą. Paskelbta, kad per kelias savaites trukusius neramumus, privertusius pasitraukti iš prezidento posto Zine'ą El Abidine'ą Ben Ali, kuris sausį pabėgo iš šalies, žuvo 234 žmonės, 510 buvo sužeisti.

7 d. JAV: NASA zondai dvyniai "STEREO-A" ir "STEREO-B" pasiekė heliocentrinės orbitos priešingus taškus ir perdavė pirmąjį istorijoje visą trimatį Saulės atvaizdą.

Sudanas: prezidentas Omaras al Bashiras, ilgą laiką vadovavęs Šiaurės pastangoms sutriuškinti Pietų sukilėlius, pripažino Pietų Sudano nepriklausomybę, už kurią referendume pasisakė triuškinama dauguma šio regiono gyventojų.

Rusija: prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė Policijos įstatymą. Įstatymas, parengtas vykdant vidaus reikalų sistemos institucijų reformą, numato, kad milicija nuo kovo 1 dienos bus pervardyta į policiją, atsikratys daugybės jai nereikalingų funkcijų, o darbuotojų skaičius iki 2012 metų sausio 1 dienos bus sumažintas 20 procentų.

8 d. Rusija: čečėnų kovotojų lyderis Doku Umarovas prisiėmė atsakomybę už sausį Maskvos Domodedovo oro uoste įvykdytą sprogdinimą, kuris nusinešė 37 žmonių gyvybes.

Izraelis: žydų archeologai paskelbė aptikę biblinio pranašo Zacharijo palaidojimo vietą. Teigiama, kad jis palaidotas V-VII amžiaus bizantinėje bažnyčioje, kuri buvo atkasta Chirbet Midrase Judėjoje.

10 d. Egiptas: septynioliktąją masinių protestų dieną prezidentas Hosni Mubarakas perdavė savo įgaliojimus viceprezidentui Omarui Suleimanui, tačiau paskelbė liekantis "valstybės vadovu de jure".

Pakistanas: šiaurės vakariniame Mardano mieste kariuomenės verbavimo centre susisprogdinus paaugliui mirtininkui, žuvo 31 žmogus, dar 40 buvo sužeisti.

Rusija: Uralo mieste Permėje per didelį gaisrą didmeninės prekybos sandėlyje žuvo 18 žmonių. Gaisras kilo buitinės chemijos sandėlyje, kur tuo metu dirbo buitinės chemijos pakavimo naktinė pamaina.

11 d. Egiptas: po 18 dienų iš eilės trukusių masinių protestų atsistatydino tris dešimtmečius šalį valdęs autokratinis prezidentas Hosni Mubarakas, kuris rūpintis valstybės reikalais pavedė Ginkluotųjų pajėgų aukščiausiajai tarybai. Apie jo pasitraukimą per valstybinę televiziją pranešė viceprezidentas Omaras Suleimanas. Naujiena apie H.Mubarako atsistatydinimą ir revoliucijos pergalę sukėlė neregėtą džiaugsmo proveržį sostinės Tahriro aikštėje, kurioje susirinko šimtai tūkstančių žmonių.

12 d. Alžyras: tūkstančiai demokratijos šalininkų, kuriuos įkvėpė revoliucijos pergalė Egipte, išėjo į sostinės gatves reikalauti politinių reformų ir prezidento Abdelazizo Bouteflikos atsistatydinimo.

Jemenas: tūkstančiai jaunų jemeniečių susirinko sostinės Sanos centre, ragindami šalies prezidentą Ali Abdullah Salehą pasekti Egipto vadovo Hosni Mubarako pavyzdžiu ir atsisakyti valdžios.

Pakistanas: šalies teismas išdavė buvusio prezidento Pervezo Musharrafo arešto orderį. Eksprezidentas įtariamas sąsajomis su buvusios premjerės Benazir Bhutto nužudymu 2007 metų gruodį.

Irakas: į šiaurę nuo Bagdado esančiame Samaros mieste šiitus maldininkus vežusiame autobuse susisprogdinus mirtininkui, žuvo mažiausiai 33 žmonės, dar kelios dešimtys buvo sužeisti.

13 d. Egiptas: šalies valdymą perėmę kariškiai paleido parlamentą, kuriame dominavo buvusio prezidento Hosni Mubarako valdančioji partija, ir sustabdė konstitucijos galiojimą.

Italija: šimtai tūkstančių moterų išėjo į miestų gatves protestuoti prieš premjerą Silvio Berlusconi. Jos reiškė savo nepasitenkinimą požiūriu į moteris šalyje, kurį iškreipė vyriausybės vadovą persekiojantys nuolatiniai sekso skandalai. Nedideli solidarumo mitingai vyko ir Briuselyje, Lisabonoje, Tokijuje, taip pat Prancūzijos miestuose Lione, Paryžiuje bei Tulūzoje.

Didžioji Britanija: Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimų ceremonijoje Londone triumfavo istorinė drama "Karaliaus kalba" (The King's Speech), susišlavusi septynis prizus, tarp jų - geriausio filmo ir geriausio aktoriaus, kuris atiteko mikčiojantį monarchą Jurgį VI suvaidinusiam Colinui Firthui. Geriausia aktore už vaidmenį "Juodojoje gulbėje" buvo pripažinta Natalie Portman.

14 d. Palestina: atsistatydino premjero Salamo Fayyado vadovaujamas ministrų kabinetas. Šis žingsnis svarstytas jau nuo pernai lapkričio, tačiau buvo atidėtas dėl sukilimų Tunise ir Egipte.

Hondūras: sostinės Tegusigalpos prieigose į kalvą įsirėžus nedideliam keleiviniam lėktuvui, žuvo visi 14 juo skridusių žmonių, tarp jų vicepremjeras Rodolfo Robelo ir buvęs finansų ministras Carlosas Chahinas.

Iranas: riaušių policija Teherane panaudojo ašarines dujas prieš opozicinių jėgų organizuotos antivyriausybinės demonstracijos dalyvius.

JAV: 53-iojoje "Grammy" apdovanojimų teikimo ceremonijoje prestižinis geriausio metų albumo prizas atiteko kanadiečių roko grupei "Arcade Fire" už "The Suburbs". Kantri muzikos trio "Lady Antebellum" susišlavė daugiausiai apdovanojimų, laimėjusi penkiose iš šešių kategorijų, kuriose buvo nominuota - tarp jų už geriausią metų dainą ir geriausią įrašą.

15 d. Italija: vyriausybės vadovui Silvio Berlusconi pareikšti kaltinimai mokėjus už seksą su nepilnamete naktinio klubo šokėja Ruby (Rubi), kurios tikrasis vardas yra Karima El Mahroug, ir piktnaudžiavus valdžia.

Ekvadoras: šalies teismas JAV energetikos milžinei "Chevron" skyrė rekordinę 8,6 mlrd. dolerių baudą už Amazonės miškų taršą.

16 d. Tanzanija: šalies komercinėje sostinėje Dar es Salame per virtinę sprogimų karinės bazės amunicijos sandėlyje žuvo mažiausiai 20 žmonių.

Libija: antrajame pagal dydį Bengazio mieste šimtai žmonių išėjo į gatves reikalauti, kad būtų paleistas vienas sulaikytas žmogaus teisių aktyvistas. Per protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus nukentėjo 14 žmonių.

JAV: informacinių technologijų korporacijos IBM kompiuterinė sistema "Watson" pirmą kartą populiarioje JAV televizijos viktorinoje "Jeopardy!" surengtoje žmogaus ir kompiuterio dvikovoje įveikė šio TV žaidimo veteranus.

Egiptas: sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad per liaudies sukilimą prie Hosni Mubarako režimą nuo sausio 25 dienos žuvo mažiausiai 365 žmonės ir 5 500 buvo sužeisti.

17 d. Bahreinas: per policijos reidą prieš demonstrantus, kurie sostinės Manamos Perlų aikštėje protestavo prieš sunitų al Khalifos dinastiją, jau apie 200 metų vadovaujančią šiai šaliai, kurioje dauguma gyventojų yra šiitai, nukentėjo apie 100 žmonių, iš kurių septyni vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė.

18 d. Libija: šalyje plečiantis protestams prieš Muamaro Kadhafi režimą, kuriuos įkvėpė liaudies sukilimai kaimyniniuose Egipte ir Tunise, keliuose miestuose per saugumo pajėgų ir protestuotojų susirėmimus žuvo mažiausiai 24 žmonės.

Peru: Limos futbolo stadione per jaunimo rungtynes sugriuvus tribūnai, buvo sužeisti 117 žmonių.

Rusija: Kabardos Balkarijos respublikoje kovotojams apšaudžius autobusą su turistais iš Maskvos, vykusiais į slidinėjimo kurortą, žuvo trys žmonės, dar du buvo sužeisti.

Uganda: prezidentas Yoweri Museveni, vienas ilgiausiai prezidentaujančių Afrikos lyderių, didele persvara laimėjo rinkimus ir užsitikrino jau ketvirtą kadenciją.

PAR: Pietų Afrikos Respublika oficialiai prisijungė prie keturių didžiausių pasaulyje besivystančių ekonomikų grupės BRIC (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos).

19 d. Vokietija: 61-osios Berlynalės "Auksinio lokio" statulėlė atiteko Irano kino kūrėjo Asgharo Farhadi  dramai "Naderas ir Simin. Išsiskyrimas", pasakojančiai apie krizę išgyvenančią porą. Šio filmo moterų ir vyrų ansambliams su lyderiais - Leila Hatami ir Peymanu Moadi , italų aktorės Isabellos Rossellini (Izabelos Roselini) vadovaujama tarptautinė žiuri taip pat įteikė geriausios aktorės ir geriausio aktoriaus "Sidabrinio lokio" apdovanojimus. Antrasis pagal svarbą Didysis žiuri prizas atiteko vengro Belos Tarro nespalvotai filosofinei parabolei "Turino žirgas" (A torinoi lo). Vokiečių kūrėjas Ulrichas Koehleris laimėjo geriausio režisieriaus "Sidabro lokį" už "Miegligę" (Schlafkrankheit).

Afganistanas: rytinio Džalalabado miesto banke susisprogdinus septyniems teroristams mirtininkams, žuvo 40 žmonių, dar daugiau nei 70 buvo sužeisti.

20 d. Estija: per gaisrą vaikų namuose Hapsalu mieste šalies vakaruose apsinuodiję smalkėmis mirė aštuoni vaikai nuo 7 iki 16 metų ir du suaugę jaunuoliai, kurie čia buvo globojami.

Vokietija: kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai patyrė triuškinamą pralaimėjimą šiaurinės Hamburgo žemės rinkimuose. Tai buvo prasčiausias Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pasirodymas rinkimuose per visą jos gyvavimo istoriją.

Libija: Tripolio pasiuntinys Arabų Valstybių Lygoje įteikė atsistatydinimo pareiškimą, protestuodamas prieš smurtą ir represijas demonstrantų atžvilgiu. Paskelbta, kad saugumo pajėgoms malšinant neramumus, per penkias dienas šalyje žuvo apie 200 žmonių. JAV ir ES griežtai pasmerkė mirtinos jėgos naudojimą Libijoje.

Azerbaidžanas: Geigelio rajone šalies vakaruose esančioje karinėje bazėje karys nušovė septynis savo tarnybos draugus. Kaip pranešė žiniasklaida, karys nušovė jį skriaudusius tarnybos draugus ir pats nusižudė dėl nestatutinių santykių minėtoje karinėje dalyje.

21 d. Libija: šalies lyderio Muamaro Kadhafi sūnus Saif al Islamas Kadhafi (Saif Islamas Kadafis) perspėjo, kad jo šaliai gresia kruvinas pilietinis karas, jeigu protestuotojai atsisakys sutikti su režimo siūlomomis reformomis. Neramumus jis pavadino užsienio sąmokslu, tačiau pripažino, kad juos griežtai malšinant buvo padaryta klaidų.

Rytuose esantis antrasis pagal dydį Bengazio miestas perėjo į Muamaro Kadhafi režimo priešininkų rankas, kai dezertyravo jame dislokuoti kariuomenės daliniai. Sukilėliai užėmė ir rytinius Sirto bei Tobruko miestus, taip pat arčiau sostinės Tripolio esančius Misratą, Chumsą, Tarhūną, Zenteną, az Zaviją ir Zuvarą.

Kinija: internete ėmus plisti raginimams rengti demonstracijas ir reikalauti šalies vyriausybę imtis reformų, buvo areštuota keliolika garsiausių žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų, o policija išvaikė negausius protestus Pekine bei Šanchajuje.

Afganistanas: šalies šiaurėje esančioje Kunduzo provincijoje per mirtininko išpuolį prieš vyriausybinę įstaigą, per kurį jis susprogdino užminuotą automobilį, žuvo mažiausiai 31 žmogus ir dar daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.

Irakas: šalies centrinėje dalyje esančiame Samaros mieste mirtininkui susprogdinus užminuotą automobilį, žuvo 10 policininkų ir dar 16 buvo sužeisti.

22 d. Naujoji Zelandija: antrąjį pagal dydį Kraistčerčo miestą supurtė 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau nei 180 žmonių.

Kosovas: parlamentas naujuoju šalies prezidentu išrinkto populistą politiką ir statybų magnatą Behgjetą Pacolli.

JAV: buvęs Baltųjų rūmų administracijos vadovas Rahmas Emanuelis išrinktas Čikagos meru. Šiame poste jis pakeitė 22 metus trečiajam pagal gyventojų skaičių Amerikos miestui vadovavusį Richardą Daley.

Libija: dėl jėgos naudojimo prieš civilius gyventojus šalis pašalinta iš Arabų Valstybių Lygos.

Alžyras: vyriausybė atšaukė beveik 20 metų šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį.

23 d. Vokietija: gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas neteko Bairoito universitete įgyto daktaro laipsnio, paaiškėjus, jog didelė dalis jo 2006 metais apgintos disertacijos teksto buvo nukopijuota.

Libija: buvęs teisingumo ministras Mustapha Abdeljalilis pareiškė, kad Muamaras Kadhafi asmeniškai davė nurodymą susprogdinti "Pan Am" keleivinį lėktuvą virš Lokerbio miestelio Škotijoje 1988-aisiais. Tąsyk žuvo 270 žmonių.

25 d. Airija: Dublino vyriausybė tapo pirmąja Europos Sąjungos skolų krizės auka - ekonomikos žlugimu pasipiktinę airiai rinkimuose skaudžiai nubaudė valdančiąją partiją "Fianna Fail", kuri surinko tik kiek daugiau nei 17 proc. balsų. Rinkimuose triumfavo didžiausia opozicinė partija "Fine Gael", kurios lyderis Enda Kenny kovo 9 dieną tapo premjeru.

Prancūzija: 36-oje "Cezarių" teikimo ceremonijoje geriausio filmo apdovanojimą pelnė režisieriaus Xavier Beauvois religinė drama "Apie Dievus ir žmones" (Des Hommes et des Dieux), kuri pasakoja apie neišaiškintą prancūzų vienuolių nužudymą Alžyre žiauraus pilietinio karo metu. Geriausio režisieriaus "Cezaris" atiteko Romanui Polanski už politinį trilerį "Vaiduoklis" (The Ghost Writer). Geriausiu užsienio filmu buvo pripažintas "Socialinis tinklalapis" (The Social Network) apie "Facebook".

26 d. JT: Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta taikyti kelionių draudimą ir sąskaitų įšaldymą Muamaro Gaddafi režimui, taip pat - pradėti tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos, kaip manoma, įvykdė Libijos lyderis.

Libija: buvęs teisingumo ministras Mustafa Abdel Jalilis, kuris kiek anksčiau protestuodamas dėl demonstrantų žudymo nutraukė ryšius su Muamaro Kadhafi režimu, sukilėlių užimtame Bengazio mieste suformavo pereinamąją vyriausybę.

27 d. JAV: 83-ioje Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų ceremonijoje geriausiu metų filmu pripažinta brito Tomo Hooperio istorinė drama "Karaliaus kalba" (The King's Speech), pelniusi iš viso keturis "Oskarus", įskaitant geriausio režisieriaus ir geriausio aktoriaus. Pastarasis apdovanojimas atiteko mikčiojantį Britanijos monarchą Jurgį VI įkūnijusiam Colinui Firthui. Natalie Portman  už vaidmenį provokuojančiame psichoseksualiniame trileryje "Juodoji gulbė" (Black Swan) pelnė geriausios aktorės apdovanojimą. Geriausio užsienio filmo laurai buvo skirti Danijos režisierės Susanne Bier juostai "Geresniame pasaulyje" (Haevnen).

Tunisas: ministru pirmininku vietoje atsistatydinusio Mohammedo Ghannouchi  paskirtas buvęs gynybos ir užsienio reikalų ministras Beji Caid Essebsi.

Annie Girardot
28 d. Prancūzija: eidama 80-uosius metus Paryžiuje mirė daugiau nei 100 vaidmenų kino juostose sukūrusi aktorė Annie Girardot.

JAV: eidama 90-uosius metus mirė Holivudo legenda Jane Russell (Džein Rasel), kuriai pasaulinę šlovę pelnyti padėjo akį traukiančios apvalios moteriškos formos ir stulbinantis grožis, pavertęs ją Antrojo pasaulinio karo laikų kino ekrano deive, kuria žavėjosi visa amerikiečių karių karta.


KOVAS

1 d. Afganistanas: šiaurės rytinėje Kunaro provincijoje per NATO aviacijos smūgį žuvo devyni malkas rinkę vaikai, kuriuos užsienio pajėgos palaikė kovotojais.

JT: pasaulinė organizacija bendru sutarimu, be balsavimo, sustabdė Libijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Vokietija: dėl plagijavimo skandalo atsistatydino gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas. Vasarį Bairoito universitetas oficialiai atšaukė ministrui suteiktą daktaro laipsnį, kai paaiškėjo, kad dalis jo disertacijos teksto nukopijuota.

Johnas Galliano
Prancūzija: mados namai "Christian Dior" atleido britą Johną Galliano iš vyriausiojo dizaineri pareigų, kai šis būdamas neblaivus pažėrė antisemitinių užgaulių, dėl kurių jį sulaikė ir apklausė Paryžiaus policija, gavusi kelis skundus.

2 d. Pakistanas: sostinėje Islamabade nušautas mažumų reikalų ministras katalikas Shahbazas Bhatti, aktyviai pasisakęs prieš šalyje veikiantį įstatymą dėl šventvagysčių. Sausį buvo nužudytas Pandžabo provincijos gubernatoriaus, taip pat pasisakęs prieš šį įstatymą.

3 d. Egiptas: atsistatydino ministras pirmininkas Ahmedas Shafiqas . Kariškiai nauju vyriausybės vadovu paskyrė buvusį transporto ministrą Essamą Sharafą.

JAV: kariui Bradley Manningui, kuris pernai gegužę buvo areštuotas dėl įtariamo įslaptintų dokumentų nutekinimo tinklalapiui "WikiLeaks", buvo pateikti 22 nauji kaltinimai, įskaitant "pagalbą priešui". Jeigu jo kaltė būtų pripažinta, B.Manningui gali būti skirta mirties bausmė.

5 d. Rusija: pasienyje su Ukraina esančioje Belgorodo srityje sudužus lėktuvui An-148, žuvo šeši žmonės - keturi įgulos nariai rusai ir du Mianmaro lakūnai, kurie mokėsi pilotuoti šį orlaivį.

6 d. Estija: visuotiniuose rinkimuose, kurie buvo pirmieji nuo tada, kai šalis tapo euro zonos nare, Andraus Ansipo vadovaujama centro dešiniųjų vyriausybė užsitikrino tvirtą daugumą parlamente. Premjero Reformų partijai 101 vietos parlamente atiteko 33 vietos, jos koalicijos partnerei - "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjungai (IRL) - 23 vietos. Didžiausia opozicinė Centro partija užsitikrino 26 mandatus.

7 d. Japonija: dėl neteisėto politinio finansavimo skandalo atsistatydino užsienio reikalų ministras Seiji Maehara. Paaiškėjo, kad jis gavo 50 tūkst. jenų (maždaug 1,5 tūkst. litų) auką iš vienos Japonijos gyventojos užsienietės ir taip pažeidė šalies įstatymus.

8 d. Pakistanas: rytiniame Faisalabado mieste sprogus užminuotam automobiliui, žuvo mažiausiai 32 žmonės, o dar 174 buvo sužeisti.

Egiptas: Kaire per musulmonų ir krikščionių susirėmimus žuvo 13 žmonių, dar 140 buvo sužeisti. Neramumai kilo skurdžiame darbininkų klasės rajone, kai mažiausiai tūkstantis koptų susirinko ten protestuoti dėl bažnyčios sudeginimo.

9 d. Pakistanas: šiaurės vakariniame Pešavaro mieste per savižudžio sprogdintojo išpuolį laidotuvių metu žuvo 36 žmonės, o dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

JAV: Ilinojus tapo 16-ąja JAV valstija, panaikinusia mirtries bausmę.

10 d. Prancūzija: Paryžius pirmasis pripažino Libijos opozicijos suformuotą Nacionalinę pereinamąją tarybą "vienintele teisėta Libijos žmonių atstove", o prezidentas Nicola Sarkozy pirmasis iš valstybių vadovų susitiko su Libijos opozicijos atstovais.

Indija: Dalai Lama paskelbė, jog ketina atsisakyti tremtyje veikiančio tibetiečių judėjimo politinio vadovo vaidmens.

Sprogimas Fukushimos atominėje elektrinėje
11 d. Japonija: prie šalies šiaurės rytinės pakrantės įvyko didžiausias Japonijos istorijoje, 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, sukėlęs milžinišką cunamį, kuris užgriuvęs krantą nušlavė viską, kas buvo jo kelyje, įskaitant žmones, namus, automobilius ir laivus. Per stichines nelaimes žuvo 15 538 žmonės, 7 060 vis dar oficialiai laikomi dingusiais, o daugiau nei 7 tūkst. buvo sužeisti. Drebėjimas ir jo sukelta maždaug 10 metrų aukščio cunamio banga, atšniokštusi į Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, sugadino aušinimo sistemas ir atsarginius elektros generatorius, todėl perkaitusiuose reaktoriuose išsilydė dalis branduolinio kuro, įvyko keli sprogimai, o radioaktyvūs teršalai pasklido atmosferoje, grunte ir vandenyne. Dėl šios avarijos iš teritorijos aplink elektrinę buvo evakuoti daugiau nei 80 tūkst. gyventojų. Iš pradžių avarija Fukušimos jėgainėje buvo vertinama penkiais balais pagal septynbalę Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (INES), tačiau balandžio 12 dieną šios branduolinės krizės keliama grėsmė buvo įvertinta aukščiausiu balu ir prilyginta iki šiol buvusiai didžiausiai 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijai.

12 d. Nigeris: pergalę prezidento rinkimuose iškovojo opozicijos lyderis, buvęs premjeras Mahamadou Issoufou.

14 d. Šveicarija: po avarijos Japonijso Fukušimos atominėje jėgainėje Šveicarijos vyriausybė įšaldė planus pakeisti senus atominius reaktorius ir statyti naujus.

Bahreinas: šalies valdžios prašymu daugiau nei tūkstantis Saudo Arabijos karių ir maždaug 500 Jungtinių Arabų Emyratų policininkų atvyko į Bahreiną padėti vyriausybei nuslopinti šiitų vadovaujamus protestus prieš sunitų karališkąją dinastiją.

15 d. Vokietija: kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad po branduolinės avarijos Japonijoje Vokietija išjungs visas savo atomines jėgaines, pastatytas iki 1980 metų.

Egiptas: šalies valdžia panaikino Valstybės saugumo tyrimų tarnybą, kuri buvo pagrindinis vidaus saugumo ir žvalgybos aparatas, ir paskelbė, jog kuriama nauja specialiųjų tarnybų grupė - Nacionalinio saugumo pajėgos.

Bahreinas: karalius Hamadas bin Isa Al Khalifa (Hamadas bin Isa Chalifa) įvedė šalyje trijų mėnesių nepaprastąją padėtį, suteikdamas kariškiams plačius įgaliojimus, kad šie numalšintų neramumus Persijos įlankos karalystėje.

16 d. Bahreinas: saugumo pajėgos, pasitelkusios tankus ir sraigtasparnius, išvaikė demonstrantus iš Manamos Perlų aikštės, kuri buvo tapusi vasarį prasidėjusių demokratijos aktyvistų protestų epicentru. Dėl šio susidorojimo, nusinešusio mažiausiai penkių žmonių gyvybes, keliose Artimųjų Rytų šalyse buvo surengta virtinė šiitų protesto akcijų, kuriose buvo demonstruojamas solidarumas su protestuotojais Bahreine.

17 d. JT: Saugumo Taryba atvėrė kelią rengti tarptautinius antskrydžius prieš Muamaro Kadhafi pajėgas – ji priėmė rezoliuciją, kuria buvo sankcionuoti kariniai veiksmai civiliams gyventojams apsaugoti, o oro erdvė virš Libijos teritorijos paskelbta neskraidymo zona. Per balsavimą rezoliucijai pritarė dešimt ST narių, prieš nebalsavo nė viena, o penkios šalys - veto teisę turinčios Rusija ir Kinija, taip pat Indija, Vokietija ir Brazilija - susilaikė.

18 d. Jemenas: sostinėje Sanoje per antivyriausybinę demonstraciją buvo nušauti 52 protestuotojai, daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
19 d. Libija: Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos, Italija ir Kanada pradėjo karinę intervenciją Libijoje. Vykdyti operacijų, kurių tikslas - užtikrinti JT sankcionuotą neskraidymo zoną ir neleisti Muamaro Kadhafi pajėgoms atakuoti sukilėlių, buvo pasiųsti apie 20 karo lėktuvų. JAV ir Britanijos laivai ir povandeniniai laivai surengė pirmąją raketinio puolimo prieš Libijos priešlėktuvinės gynybos sistemą fazę, kurios metu į daugiau kaip 20 pakrantės taikinių paleista 112 sparnuotųjų raketų "Tomahawk".

Egiptas: referendume 77 proc. rinkėjų pritarė konstitucijos pataisoms, numačiusioms, kad per pusę metų šioje daugiausiai gyventojų turinčioje arabų valstybėje bus surengti naujo prezidento ir parlamento rinkimai.

Vokietija: Berlyno zoologijos sode nugaišo ketverių metų baltasis lokys Knutas, kuris išgarsėjo vos išvydęs pasaulį, kai jo atsisakė motina ir jį ėmėsi auginti sodo darbuotojai. Veterinarijos ekspertai nustatė, kad Knutas prigėrė, kai įkrito į baseiną zoologijos sodo aptvare, ištiktas priepuolio dėl paburkusių smegenų.

20 d. Rusija: prezidentas Dmitrijus Medvedevas sukritikavo premjero Vladimiro Putino poziciją dėl JT rezoliucijos, sankcionuojančios jėgos panaudojimą Libijoje, pavadinęs ją "nepriimtina". V.Putinas karinę kampaniją Libijoje pavadino "kryžiaus žygiu", o JT rezoliuciją - "nevisaverte ir ydinga". Tai buvo bene aštriausias viešas jų nuomonių išsiskyrimas per ketverius metrus trunkančią "tandemokratiją".

Jemenas: prezidentas Ali Abdullah Salehas atleido šalies vyriausybę.

21 d. Kuba: Fidelis Castro atsistatydino iš Kubos komunistų partijos Centro komiteto generalinio sekretoriaus posto, kuriame jį pakeitė brolis Raulis.

22 d. Izraelis: buvęs prezidentas Moshe Katsavas nuteistas kalėti septynerius metus už išžaginimą ir kitus seksualinius nusikaltimus. Šia nutartimi baigėsi pusantrų metų trukęs teismo procesas, per kurį M.Katzavui buvo pažerta šiurpių kaltinimų ir jis apibūdintas kaip seksualinis grobuonis, kuris nuolat priekabiaudavo prie savo darbuotojų moterų.

Baltarusija: Nacionalinis (centrinis) bankas pranešė apie sprendimą nebeparduoti komerciniams bankams laisvai konvertuojamos valiutos grynųjų pinigų rinkai.

Elizabeth Taylor
23 d. JAV: Los Andžele eidama 80-uosius metus mirė didžiojo ekrano legenda Elizabeth Taylor. Aktorė per savo ilgą karjerą pelnė tris JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus, tarp už specialų prizą už humanitarinę veiklą. E.Taylor išgarsino ne tik daugybė puikių vaidmenų, bet ir audringas asmeninis gyvenimas, įskaitant aštuonias santuokas.

Portugalija: vyriausybės vadovas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) atsistatydino, kai parlamentas atmetė jo griežtų taupymo priemonių planą. Opozicija atmetė galimybę suformuoti koalicinę vyriausybę, todėl prezidentas kovo 31 dieną paleido parlamentą ir birželio 5 dieną paskyrė pirmalaikius rinkimus.

24 d. Mianmaras: šalies šiaurės rytuose įvyko 7 balų stiprumo žemės drebėjimas, per kurį žuvo apie 60 žmonių, dar keli šimtai buvo sužeisti.

25 d. Kinija: garsus žmogaus teisių aktyvistas Liu Xianbinas nuteistas kalėti dešimt metų už ardomosios veiklos kurstymą.

Sirija: pietiniame Derijos mieste saugumo pajėgoms apšaudžius prezidento Basharo al Assado atsistatydinimo reikalavusius demonstrantus, žuvo mažiausiai 17 žmonių.

26 d. Libija: po įnirtingų susirėmimų su Muamarui Kadhafi lojaliomis pajėgomis sukilėliams pavyko užimti strategiškai svarbų Adždabijos miestą šalies rytuose.

27 d. Libija: sukilėliai iš Muamaro Gaddafi pajėgų atkovojo svarbų naftos eksporto uostamiestį Ras al Unufą.

28 d. Kosovas: Konstitucinis Teismas nutarė, kad Behgjetas Pacolli į prezidento postą vasarį buvo išrinktas pažeidžiant procedūras, nes dėl opozicijos paskelbto boikoto parlamento salėje nebuvo įstatymo numatyto kvorumo.

Kataras: šalis pasekė Prancūzijos pavyzdžiu ir pripažino Libijos sukilėlių Nacionalinės pereinamosios tarybos legitimumą. Kataras tapo pirmąja tai padariusia arabų valstybe.

29 d. Sirija: prezidentas Basharas al Assadas, bandydamas nuraminti reformų reikalaujančius protestuotojus, atleido premjero Naji Otri vadovaujamą vyriausybę.

Irakas: šiauriniame Tikrito mieste kovotojai atakavo provincijos administracijos kompleksą ir paėmė įkaitais jame buvusius žmones. Saugumo pajėgoms šturmavus užimtą kompleksą, žuvo apie 60 žmonių, dar maždaug 100 buvo sužeisti.

30 d. Mianmaras: oficialiai paleista penkis dešimtmečius šaliai vadovavusi karinė chunta ir prisaikdintas naujasis prezidentas, buvęs generolas Thein Seinas.

Libija: užsienio reikalų ministras Moussa Koussa, kuris anksčiau taip pat buvo Muamaro Kadhafi žvalgybos vadovas, pabėgo iš šalies į Didžiąją Britaniją, kur pasiprašė politinio prieglobsčio.

Rusija: Maskvoje eidama 76-uosius metus mirė garsi teatro ir kino aktorė Liudmila Gurčenko.