Naujoji pjesė gimė iš Mariaus Ivaškevičiaus tiriamosios kelionės į Londoną praėjusių metų rudenį. Žvelgiant į šios pjesės pastatymą, galima teigti, kad intriguojančių bei netikėtų siužeto posūkių čia tikrai netrūksta. Jei iš pažiūros gali atrodyti, kad emigracija nuvalkiota ir garsiai eskaluojama tema visuomenėje jautriau nei ji jau yra palietusi lietuvius, paliesti nebegali - jūs klystate, nes dar nematėte šio spektaklio.
„Už to slypi ne tik tautos ir valstybės interesai – už to slypi sulaužyti žmonių likimai, visos odisėjos – grįš tie žmonės ar negrįš... Jie palieka savo šalį, savo namus, savo šeimas“, – spektaklio temą komentavo O. Koršunovas.
DELFI užteko porą valandų pasisukioti vienoje iš paskutiniųjų repeticijų, kad suvoktum, jog šis spektaklis pateiks tiek staigmenų, šokiruojančių ir kartu realistiškų emigrantų gyvenimo momentų, kad abejingų „Išvarymas“ tikrai nepaliks.
Belieka tikrąją šio spektaklio užkulisių intrigą palikti vaizdo reportaže ir trumpai aptarti paties spektaklio kūrybos niuansus.
Buvusi O. Koršunovo mylimoji, Vilniaus dailės akademijos studentė A. Jagelavičiūtė, kurianti kostiuminį „Išvarymo“ aktorių įvaizdį artėjant premjerai teatro užkulisiuose ne tik kad dėliojo paskutinius štrichus, bet išties plušo iš peties. Kaip pati kostiumų dailininkė teigė, kūrybinio proceso metu paaiškėjo, kad beveik trims dešimtims aktorių kostiumų kūryba tapo sudėtingesne nei buvo manyta iš pradžių.
Dar anksčiau DELFI portalui spektaklio „Išvarymas“ režisieriaus O. Koršunovas teigė, kad kostiumai atlieka labai svarbų vaidmenį. „Kostiumų dėmesys spektaklyje skiriamas tam, kad atspindėtų tam tikrus socialinius momentus. Socialiniai kostiumų kodai, tampa viena reikšmingesnių socialinių koduočių“, - teigė O. Koršunovas.
Anot A. Jagelavičiūtės, kostiumų eskizai yra labiau reikalingi komunikacijai su režisieriumi ir pačiu aktoriumi, o galutinis jo formatas pasimato tik tuomet, kai aktorius jį apsirengia. Tad kūrybiniame kostiumų procese ieškojimų netrūksta. Maža to, šiame spektaklyje, siekiant atspindėti realų emigrantų gyvenimą, pačiai Agnei teko nemažai padirbėti susipažįstant su išeivijoje gyvenančių tautiečių gyvenimo specifika, aprangos kodais.
Režisierius O. Koršunovas spektaklyje eskaluojamą temą stengėsi pateikti itin realistiškai, todėl tarp aktorių buvo pasakojamos „emigrantiškos“ istorijos, aptarinėjami įvairių mokslininkų straipsniai, tyrinėjantys tapatybės, tautinio identiteto, savasties praradimo klausimus. Taip pat teatre lankėsi dr. Vytis Čiubrinskas, tyrinėjantis emigrantų, repatriantų identitetą, kuris su kūrybine grupe pasidalino mintimis apie socialinį netikrumą šiandieninėje Lietuvoje.
