Išnyko kaimynų priešprieša
Vilniuje esančio Architektų g. 106 daugiabučio energijos sąnaudos po renovacijos sumažėjo 45,5 proc. Maždaug tiek pat – ir sąskaitos už šildymą. Tačiau namo bendrijos pirmininkas Juozas Guščia, kalbėdamas apie atnaujinimo būtinybę ir naudą, visų pirma akcentuoja ne šį rodiklį.
„Man keista, kai kalbant apie būsto atnaujinimą visi pirmiausia svarsto, ar tai atsipirks, ar ne. Juk kai perkame kailinius, kad žiemą nebūtų šalta, negalvojame apie tai, ar jie mums atsipirks. O kaip įvertinti tai, kad po modernizavimo gyvename naujame gražiame name, jame yra tvarkingos laiptinės? Vienas iš pavyzdžių – apšiltintuose ir įstiklintuose balkonuose dabar net žiemą laikosi 12-15 laipsnių šilumos, žmonės balkonuose net gėles palieka per žiemą. Kaip tai įvertinti finansiškai?“, - klausia J. Guščia.
Bendrijos pirmininkas užsimena ir apie tai, kad renovacija turėjo tiesioginės įtakos gyventojų tarpusavio santykiams. Atnaujinus namą kaip dūmas išnyko kaimynų susipriešinimas dėl buitinių dalykų. „Anksčiau mūsų name, viršutiniuose kampiniuose butuose, žiemą temperatūra siekdavo vos 15 laipsnių. Vidiniuose tuo pat metu – 20 laipsnių šilumos. Modernizavę namą šią problemą panaikinome. Dabar visuose butuose palaikoma vienoda 21 laipsnio temperatūra“, - pasakoja J. Guščia.
Viliojantis jaukas pirkėjams
Jis pateikia ir pavyzdį iš praktikos: vienas vilnietis ilgą laiką nesėkmingai bandė parduoti savo trijų kambarių butą neatnaujintame name Žirmūnuose. Norėjo gauti 120 tūkst. litų, tačiau pirkėjų šis objektas nedomino. Po kurio laiko gyventojai nutarė griebtis renovacijos. Visi darbai vilniečiui kainavo apie 20 tūkst. litų. Netrukus po to, kai daugiabutis buvo modernizuotas, pirkėjų susidomėjimas jame esančiais butais pašoko kaip ant mielių. Galiausiai vilnietis butą pardavė. Už 180 tūkst. litų.
V. Petkūnas priduria, jog butą atnaujintame name kur kas lengviau ir išnuomoti. „Be to, žmonės vardija ir kitokius privalumus: pagerėjusią namo išvaizdą, estetiką, išaugusią gyvenimo kokybę ir pan. Manau, šie faktoriai taip pat labai svarbūs“, - teigia V. Petkūnas.
Kur kas didesnės galimybės
Faktą, jog butai atnaujintuose daugiabučiuose yra ir brangesni, ir labiau mėgstami potencialių pirkėjų, patvirtina nekilnojamojo turto agentūrų specialistai. Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus" Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas, tvirtina, jog didžioji būsto pirkimo – pardavimo sandorių dalis šiandien vyksta senos statybos namų sektoriuje.
Kai kuriuos pirkėjus atbaido naujos statybos būstai dėl kai kuriuose statiniuose pasitaikiusio broko. Dalis žmonių įsitikinę, kad nauja statyba nėra patikima, o štai senesnės statybos namas bus ilgaamžiškesnis, patvaresnis ir patikimesnis. O renovuotas namas pirkėjams yra tarsi tarpinė grandis tarp neekonomiško, daug energijos sunaudojančio senos statybos būsto - ir naujos statybos būsto.
„Modernizuotas pastatas suteikia geresnes galimybes būstą parduoti ar nuomoti. Žinoma, daugelis norėtų gyventi gražiame, tvarkingame, naujame būste, kuris būtų patogioje ar vaizdingoje vietoje, tačiau žmones riboja jų galimybės“, - pabrėžia S. Vagonis. Jo teigimu, atnaujintas namas neišsprendžia, pavyzdžiui, automobilių statymo problemų, kitų su aplinka susijusių gyvenamojo namo elementų, tačiau vis tiek turi akivaizdžių privalumų. Vien pagerėjusi estetinė daugiabučio išvaizda plius tvarkinga laiptinė duoda teigiamą impulsą žmogui apsigyventi ir jaukiai jaustis savo būste.
S. Vagonio žodžiais, žiūrint į ilgalaikę rinkos perspektyvą galima teigti, jog seni ir neekonomiški butai bus dar mažiau patrauklūs pirkėjams. Susidomėjimas tokiu būstu ir šiandien nėra itin didelis, todėl galimybės jį parduoti taps dar menkesnės arba savininkams konkuruoti teks būsto kaina. Pasak S. Vagonio, renovuoto namo eksploatacinis laikotarpis išsitęsia, atnaujinto būsto vertė turi ilgalaikę perspektyvą ir potencialiems pirkėjams toks objektas kur kas ilgiau išlieka patrauklus.
Pavojai sveikatai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas daktaras Česlovas Ignatavičius irgi stebisi, jog Lietuvoje į daugiabučių modernizavimą dažnai žiūrima tik per vieną prizmę – šilumos energijos taupymo efektyvumą. „Dominuoja, sakyčiau, toks buržua požiūris. O iš tikrųjų daugiabučių modernizavimas turi kur kas daugiau komponentų. Ne tik šiluma taupoma. Atnaujinę pastatą mes pirmiausia mes pageriname mikroklimatą“, - tvirtina mokslininkas.
Č. Ignatavičius dar priduria, jog tiek stambiaplokščių, tiek mūrinių namų apdaila pagal sovietinius normatyvus „išsilaiko“nuo 5 iki 8 metų. Jei prasiaučia škvalas, į senos statybos namo sienas prasiskverbia drėgmė. Peršlapusi siena kur kas greičiau išleidžia šilumą į orą. Drėgmė pasiekia ir metalines sienos konstrukcijos dalis, jos ima greičiau gesti. Tuo tarpu tinkamai izoliuotos namo sienos apsaugo pastatą nuo drėgmės ir jos erozinio poveikio bei prailgina senos statybos namo eksploatacijos laiką.
„Galiausiai po namų modernizacijos pasikeičia architektūrinis miesto vaizdas. Todėl aš pastatų renovaciją vadinu modernizacija. Sovietmečio laikų statiniai tampa modernesni, išvaizdesni, šiuolaikiškesni, ekonomiškesni. Todėl ir siekiame, kad būtų modernizuoti kvartalai, mikrorajonai, miestai. Atvažiuojantiems bus maloniau į mus žiūrėti. Noriu, kad mūsų vaikai gyventų gražiuose ir jaukiuose namuose ir mus minėtu geruoju – nepaisant to, kad man, garbingo amžiaus žmogui, renovacija tarsi ir nėra būtinybė“, - teigia mokslininkas.
Akcentuoja naudą valstybei
Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) direktorius, akcentuoja daugiabučių modernizavimo naudą valstybei. „Jei atnaujinsime daugiabučius, gerokai sumažės pinigų sumos, kurias Lietuva moka kitai valstybei, iš kurios ateina dujos, naudojamos namams šildyti. Apšiltinus senus, energijos netausojančius namus, maždaug dvigubai sumažėja šildymo sąnaudos, taigi dvigubai mažiau reikia pirkti kuro“, - paprastą tiesą dėsto V. Stasiūnas. Jis primena, jog tiek pat mažiau būtų teršiama aplinka, nes šildymo sezono metu į aplinką patektų mažiau anglies dvideginio.
LŠTA vadovo nuomone, ne mažiau svarbus daugiabučių modernizavimo elementas – šalies įvaizdis. „Pažiūrėkite į Naujininkų rajoną – šitą baisių, pavadinčiau, pastatų-baidyklių, vietą. Kai tenka važiuoti iš Vilniaus oro uosto į centrą turistams, baisesnio vaizdo niekur nepamatysi. Man pačiam kaskart gėda pravažiuoti pro šiuos Naujininkų namus. Atvykę į kaimyninių šalių sostines - Rygą, Taliną, Prahą, Varšuvą ir važiuodami iš ten esančių oro uostų, tokio atgrasaus vaizdo tikrai neišvysime“, - sako V. Stasiūnas.
