„Aš asmeniškai manau, kad automobilio mokestis yra mažiau žalingas nei nekilnojamojo turto mokestis, nes pats automobilis yra labiau prabanga nei būstas. Be to, jeigu NT mokestis būtų universalus ir neštų naudą valstybės finansų prasme, jis slopintų NT ir statybų sektorių, kuris yra labai užslopintas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje išlieka didelis nedarbas“, – trečiadienį žurnalistams sakė jis.
Ekonomisto nuomone, bazinis mokestis turėtų būti taikomas visiems automobiliams, tačiau jis neturėtų būti didelis nei 100-200 Lt per metus.
„Vis tiek visi supranta, kad tokį mokestį automobilio savininkas gali sumokėti. Žinoma, progresyviai turėtų didėti kintama dalis, kuri didėtų nuo automobilio vertės ir galingumo. Tokiu mokesčiu galima surinkti apčiuopiamas pajamas į biudžetą, kurias mes galėtume skirti toms reikmėms, kurioms mes taip ieškome“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, akcizo didinimas nebūtų geras sprendimas norint kompensuoti automobilių mokestį, nes Lietuvoje suvartojama daug kuro iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Deja, iš to akcizo mes pajamų negauname ir jis į Lietuvą atkeliauja įvairiais būdais. Jeigu akcizą padidintume labiau nei Lenkijoje ir Latvijoje, tuomet žmonės visai legaliai galėtų užsipilti kuro ir pajamos iš to sumažėtų. Tokioje mažoje valstybėje, kur iš bet kurio taško pasienis lengvai pasiekiamas ranka, negalime didinti akcizo labiau nei yra kaimyninėse šalyse, bet įvedus universalų automobilių mokestį, gal net iki visiško minimumo sumažinus akcizą, būtų galima gauti daug daugiau naudos“, – dėstė ekonomistas.
Pasaulyje dažniau automobiliai apmokestinami ne tik pagal galią, bet ir pagal išmetamą anglies dvideginio kiekį.
„Tokiu atveju apmokestinimo neišvengia seni, aplinką teršiantys automobiliai. Tai neatrodo labai atsakinga, nes senus automobilius turi nelabai pasiturintys gyventojai, bet reikia suprasti, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje, labiausiai teršiantis aplinką ir dėl to reikėtų priimti kažkokius sprendimus“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka 600 automobilių, tai yra vienas didžiausių rodiklių ES. Jo nuomone, mokestis paskatintų daug automobiliu nevažinėjančius žmones atsisakyti nebūtinos transporto priemonės.
„Atrodytų, kad mes esame vieni geriausiai gyvenančių, nes visi galime sau leisti po vieną ar du automobilius. Vėlgi tai turbūt yra nepakankamo ir netinkamo apmokestinimo pasekmė. Jeigu būtų apmokestinta automobilių tarša, turintys senus automobilius, kuriuos naudoja labai retai, (jų atsisakytų – DELFI). Kiekvienas 18-metis Lietuvoje jaučia kone pareigą įsigyti automobilį kaip saviraiškos priemonę, nesvarbu, jis senas ar naujas. Suprantame, kad tai nėra normali situacija ir tokio pobūdžio mokesčiai leistų atnaujinti parką ir automobilio neturėtų tie gyventojai, kuriems jis nėra būtinas. Jeigu pensininkai keliskart per metus važiuoja į sodą, jie gali važiuoti viešuoju transportu ar taksi“, – teigė ekonomistas.
DELFI primena, kad antradienį Seimas pradėjo svarstyti brangesnio nei 1 mln. Lt NT ir ne senesnių nei 10 metų nuo 150 kW galios automobilių apmokestinamą.
