Atsako psichologė Rūta Bubelienė
Taigi, raganų klausimas: nejau jos vis dar siautėja? Lietuvoje, tiesa, yra viena apsukri ponia, besiskelbianti vyriausiąja ragana, tačiau vargu ar ji paskristų ant šluotos.
Raganų bijo visi tam tikro amžiaus vaikai. Būtent raganų, ne raganių: moteriška giminė čia labai svarbu! Tikėjimas raganomis, jų baimė yra normali ir netgi būtina tam tikrame vaiko raidos etape.
Todėl tėveliai be reikalo praleidžia lietuviškų pasakų grožybes: „Atšėrusi tvartelyje uždarytą Joniuką, ragana suėdė jį pasigardžiuodama, o kaulelius pabėrė po medžiu...“ Paklausite, kam vaikams sekami tokie siaubai? Ogi tam, kad šie „išbijotų“ šią vaikišką baimę, nugalėtų pasakų raganą, kuri jiems tokia pat reali, kaip kaimynė Genė.
Tačiau jei raganomis tiki ir jų bijo suaugęs vyras, be to, tapatina jas su realiomis moterimis, jo psichikos raidoje, matyt, yra rimtų spragų. Tam tikra prasme jis neišaugęs iš vaikystės, nors šiaip atrodo rimtas vyriškis su barzda. Bijantys aktyvių, neva raganiškų, moterų vyrai iš tikrųjų bijo patys savęs, savo silpnumo.
Vaiko raganų baimės pikas sutampa su psichologiniu jo atsiskyrimu nuo motinos ir rodo jo sąmoningumo formavimosi bei savarankiškumo pradžią. Sveikai mylinti mama nedraudžia savo „aukseliui“ paleisti jos sijoną, tačiau yra tokių, kurios nepaleidžia savo vaikų visą gyvenimą tarsi piktosios raganos. Tokios užaugina sūnus, kurie, tapę vyrais, neatsikrato baimės. Jiems vaidenasi, kad moteris gali „suryti“ jų silpną „aš“, lygiai kaip ragana vaikėdra.
Raganų baimės neįveikę vyrai linksta į priklausomus santykius, sadomazochistinius ryšius, todėl bijo moterų, užuot jas mylėję. Juos kankina liguistas potraukis alkoholiui, narkotikams, seksui, azartiniams žaidimams.
Galiu įtarti, Angele, kad jūsų brolio ryšys su motina nebuvo darnus, o juk būtent jis – visų būsimų vyro santykių su moterimis pagrindas. Kaip jį paprotinti? Geras klausimas. Būna, kad tokiam vyrui protą apšviečia kantri mylinti moteris ir taip numaldo jo baimę... Bet tai – jau ne psichologų, o likimo reikalas...
