- Radijo stočių eteryje pasirodė bendra tavo ir Pusho iš grupės „G’n’G Sindikatas“ daina „Ji mano“, kuri yra apie dviejų žmonių santykius...
Taip, dainos „Ji mano“ žodžiai apie santykių nestabilumą. Skyrybos, ypač Lietuvoje, yra normalus dalykas. Kai kurie net puikuojasi tuo ir pristato tai kaip šou elementą, reklamą. Ne veltui pagal skyrybų statistiką pirmaujame Europoje. Jauni žmonės į tarpusavio santykius žiūri be jokių vertybių, be jokios filosofijos, o tik su egoizmu: patinka - kartu, nepatinka – skiriamės.
- O kokios tavo vertybės?
Kuriant šeimą, svarbiausia yra meilė. Pavyzdžiui, viešėdamas pas draugus indėnus likau sužavėtas jų šeimos samprata. Kunų gentis vaikus auklėja be riksmų, šie nejaučia jokio streso, nes jų tėvai yra laimingi. Šeimoje tėvai turi auginti ir auklėti vaikus kartu su motina, tik tuomet vaikas užauga doru žmogumi. Tai, manau, yra šeimos pagrindas.
- Per muziką stengiesi kalbėti apie tai, kas tave jaudina?
Kūryba tave visada išklauso, ji supranta, jeigu reikia paguodžia ir nuramina. Taip ir gimė šio kūrinio pagrindinė tema, kuri palies kiekvieną, vertinantį žmogaus orumą, šeimos stabilumą ir tikrą tarnystę joje, kuomet vienas kitą priimame tokius, kokie esame – su trūkumais, problemomis ir kompromisu.
- Visai neseniai išleidai pirmąjį instrumentinės muzikos albumą „Dulkių spindesys“ ir jau intensyviai kuri planus apie antrąjį?
Jis turėtų pasirodyti kitąmet pavasarį. Tai bus antrasis mano sielos veidrodis (po albumo „Window of my soul“ – aut.past.), kuriame persipins aktualiausios šių dienų mintys – socialiniai reiškiniai, ironija, cinizmas, jausmai, melancholija ir humoras...
- Jau pristatei ir būsimojo albumo kūrinį „POPulistai“, kuris, kaip pats sakei, yra keisčiausias tavo kūryboje. Kuo?
Šioje dainoje sulaužiau metrą, gitaros skamba iš pabaigos į pradžią, boso liniją laiko mano pamėgtas keistuolis instrumentas theremin, o žodžiai tarytum ištraukti iš skubančios popietės, o gal ir nakties. Žodžių žaismas, metaforos. Nemėginu čia įrėminti konkretaus paveikslėlio ar liūdnos, linksmos istorijos, todėl net man pačiam sunku apibūdinti muzikos stilistiką
- Pasaulinės muzikos dienos proga gavai apdovanojimą už profesionalumą ir principingumą populiariosios muzikos žanre. Kur imi įkvėpimą kurti?
Įvykiai, sąvokos, metaforos ar žodžiai ne visada reiškia tą patį, todėl itin svarbu kada, kaip ir kodėl juos ištari arba išgirsti. Temos, apie kurias kalbu, savo kūrinyje tai tarsi vienkartinis, šiek tiek eiliuotas dienoraštis. Jis atsirado skaitant kitų žmonių vienkartinius dienoraščius ar srebiant socialinius tirščius, publikuotus dienraščiuose, interneto portaluose, televizijoje, prekių lentynose ar tiesiog gatvėje.
- Žmona Irma - tavo mūza...
Kartais būna štilis ir neišeina nieko sukurti. Bet kartais pasipila pliūpsnis minčių ir jausmų, kuriuos norisi perteikti muzikoje. Irma pirmoji išgirsta ir, beje, išsako labai taiklias pastabas arba komplimentus. Taip, ji mano įkvėpimas...
- Esi įrašęs ne vieną duetą, o ir scenoje retai tave pamatysi vieną. Kodėl?
Man labiau patinka dirbti su kuo nors, ne vienam. Pastaruoju metu man labiausiai patinka įrašų studijoje vykstantis kūrybinis procesas, kai draugiją palaiko kompanija. Man patinka sekti žmonių reakcijas. Netgi tas pats „Dulkių spindesys“ sukurtas tariantis su choreografais. Kai pagroju tam tikrą skambesį ir žmonės linksėdami į taktą sako: „Jau šitas koks geras“, pats labiau patikiu kuriama idėja. Nes kurdamas vienas per daug savęs klausinėju, dvejoju, čia gerai ar blogai.
