1. Heteroseksualinis ryšys išsaugant ištikimybę
Šis archaiškas reiškinys įrašytas pirmoje mūsų hitparado eilutėje. Šiuo metu tikras heteroseksualinis ryšys išsaugant ištikimybę dažniau pastebimas gamtoje, negu tarp žmonių. Tiesa, vis dažniau iškyla šios tamsybės pasekėjų, tačiau jų dienos suskaičiuotos. Kokioje nors saloje vandenyno viduryje (gyventojų skaičius – 2 žmonės, lytinė struktūra: moterų – 50 proc., vyrų – 50 proc.). Ar verta tai išbandyti pačiam? Tikriausiai ne – juk nenorite virsti išmirštančia rūšimi. Anot futurologų prognozių, XXI amžiaus viduryje 70-80 proc. Žemės gyventojų bus biseksualūs, o sutuoktinių skaičius vienoje šeimoje nebebus ribojamas. Tačiau šviesi ateitis dar toli, todėl meilė moteriai jūsų įvaizdžiui nepakenks.
2. „Misionieriaus pozos“ šalininkai
Statistika apie tai nutyli, tačiau iš patikimų šaltinių žinoma, kad kai kurie vyresni nei 30 metų žmonės nė karto gyvenime nesimylėjo kokiu nors kitokiu būdu. Priežastys įvairios: principinės, pasaulėžiūros, religinės. Čia nėra nieko juokinga, todėl apsieisime be komentarų. Kas ir kur – niekada neatspėsite. Ar verta išbandyti pačiam? Tik niekada nesakykite, kad per vėlu. Mėnesį ar du pabandykite susilaikyti nuo įvairovės, ir kas žino, galbūt kitų pozų jums nebeprireiks. Priešingu atveju po ilgalaikio asketizmo grįžimas į normalų gyvenimą suteiks didelį malonumą, kurio anksčiau nevertinote.
3. Feminisčių šeima
Tai – ne visiškai lesbiečių šeima. Pastaroji paklūsta instinktams, o pirmosios įsiklauso į proto balsą, kuris reikalauja nedelsiant kastruoti visus vyrus, o naujagimius berniukus sumesti į prarają. Gimdymus panaikinti, o vaikus auginti mėgintuvėliuose. Tradicinė feminisčių šeima – viena plius viena, na, galbūt plius dar viena. Kur? Visur, kur kalbama apie „vyrų grėsmę civilizuotai visuomenei“. Ar verta gundyti feministę? Galite pabandyti.
4. Vyras namų šeimininkas geriausia šio žodžio prasme
Kol žmona daro karjerą, ištikimasis sutuoktinis mazgoja lėkštes. Beje, tokia moteris dar nėra visiška feministė, tačiau turi visas galimybes ja tapti. Anksčiau taip nebūdavo, bet ką padarysi – emancipacija. Kur? Deja, jau beveik visur. Ar verta išbandyti pačiam? Jeigu trokštate pabandyti, kyla klausimas: atleiskite, ar jūs vyras?
5. Nuotakos testavimas
Pagaliau kažkas nauja! Žinoma, istorija žino pavyzdžių (žr. 2 punktą), kai nuotaka pirmoji atitenka ne jaunikiui, bet kam nors kitam, tačiau kad taip, savo iniciatyva... Įprastesni atrodo „bernvakariai“ su specialiai būsimajam sutuoktiniui pakviestomis merginomis. Moterys veikia subtiliau, laimingas vyras niekada nesužinos, kada ir kas testavo būsimąjį sutuoktinį. Galima tik tvirtinti, kad aktyvumo viršūnė pasiekiama iki vestuvių likus 2-3 savaitėms. Kur ieškoti? Gali būti, kad svetima nuotaka pati jus susiras. Su draugo nuotaka galima pasikalbėti poručiko Rževskio metodu (niekada ne vėlu atsitraukti: aš pajuokavau, pajuokavau). Ar verta testuoti? Vienareikšmiškai taip – jeigu sąžinė leidžia.
6. Zoofilija kaip kasdienė praktika
Žmonijos aušroje zoofilija buvo neatskiriama augančios kartos lytinio auklėjimo dalis. Rytuose buvo neįmanoma įsivaizduoti normalaus seksualinio gyvenimo be liūdno asiliuko, Vakaruose pirmenybę teikė ožkoms (damos atitinkamai – ožiams). Ši tradicija perteikta puikiais mitais apie kentaurus ir satyrus. Tais laikais žmogus ne itin skyrėsi nuo mūsų mažųjų brolių, egiptiečiai (ir ne vien jie) žvėris apskritai laikė vyresniais broliais ar net dievais. Net pažangūs žyniai mokė moteris: „Jeigu tave pagautų laukinė beždžionė – nesipriešink. Ji (ta prasme „jis“) padarys savo darbą ir pasitrauks“.
Pamanyk, tiek to darbo! Netrukus žmonija, visada siekusi pažinti gamtos paslaptis, jau išsijuosusi eksperimentavo su arkliais, avimis, žąsimis ir net žuvimis.
Dabar tokioje apsišvietusioje šalyje, kaip Nyderlandai, veikia vadinamieji „šunų cirkai“, kur ledi ir džentelmenai garbiosios publikos akyse linksminasi su geriausiais žmogaus draugais. Kur? Pagal statistiką (šį kartą neoficialią) kas ketvirtas vyras, gyvenantis kaime, bent kartą gyvenime turėjo lytinį kontaktą su gyvuliais. Moterys pasirodė ne tokios drąsios – tik 10 proc. Ar verta išbandyti pačiam? Šis veiksmas baudžiamas, o ir malonumas abejotinas.
7. Keitimasis žmonomis
Nuo praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio nepaprastai populiarus Prancūzijoje. Po aštuoniasdešimties metų šis reiškinys paplito ir kitur. Labai pikantiškas užsiėmimas, ypač kai siūloma „mainytis nežiūrint“. Deja, daug kas priklauso nuo žmonos noro. Šis pomėgis turi kažką prancūziška, aristokratiška, muškietininkiška... Kur ir su kuo keistis? Kurorte, geriau – užsienio, o geriausiai – Paryžiuje. Su nepažįstamais žmonėmis viskas vyksta sklandžiau, su draugais verčiau neprasidėti – viskas baigsis barniais. Ar verta? Jums geriau matyti.
8. Poligamija
Daugumai toks reiškinys – visai įprastas. Vienas senovės metraštininkas taip aprašė savo genties papročius: „Žmonės gyveno kaip gyvuliai... tarp jų nebuvo santuokos, tačiau merginas vogdavo – kiek kartų pavogdavo, tiek kartų ir turėdavo“. Ką ten senovėje! Kiekvienas moksleivis žino, kad kunigaikštis Vladimiras Raudonoji Saulelė turėjo tūkstantį žmonų ir sugulovių. Koks likimas jas ištiko, kai kunigaikštis priėmė krikščionybę, istorija gėdingai nutyli, o statistika tvirtina: apie 15 proc. mūsų amžininkų gyveno su dviem ar daugiau moterų. Keista atrodo kitkas: tik 20 proc. jų tokį gyvenimo būdą ištvėrė ilgiau nei metus. Kur ir kaip rasti partnerių – nurodys instinktas. Galima pasiskelbti spaudoje, tačiau sėkmė negarantuojama. Ar verta išbandyti pačiam? O kaip gi! Tik pasiruoškite didžiulėms išlaidoms viagrai ir jochimbei. Ir nebandykite teisėtai susituokti su visomis išrinktosiomis vienu metu!
9. Pirmosios nakties teisė
Šis naudingas paprotys asocijuojasi su seniai praėjusiais ir žemės ūkio dalykais. Pirmosios nakties teisė Europoje paplito tais tolimais laikais, kai žmonės dar prisiminė, jog jų vadas nusipelnė ypatingo dievų palankumo, bet užmiršo, kokiu tikslu ritualinė defloracija atliekama. Tradicijų lengvai neatsižadama, todėl, laikydamasis protėvių priesakų, bendruomenės narys atvesdavo savo nuotaką vadui, žinoma, šiek tiek pamąstydamas, o kam jam to reikia? Teoriškai vadai atneša sėkmę, o praktiškai...
Vėliau ir sibaritiškai gyvenantys baronai, kunigaikščiai ir grafai, ir skurdžiai valstiečiai šį argumentą apskritai pamiršo. Tiesiog žinojo: tai – pono teisė. Įvairios revoliucijos ir humaniškos idėjos tokią praktiką lyg ir nutraukė, tačiau paaiškėjo, kad šios abejotinos teisės turėtojai dar neišnyko. Kas jie? Anot statistikos, dauguma merginų nekaltybę praranda dar nesulaukusios pilnametystės. Joms padeda ne mokytojai ir net ne mokyklų direktoriai, bet bendraamžiai.
Pirmosios nakties teise dabar naudojasi blogi berniukai – jaunimo grupuočių lyderiai. Jie veikia kaip feodalai, visiškai nesidomėdami „nuotakų“ nuomone, o paauglių gaujų nariai tiesiog privalo pasiūlyti savo merginą „vadui“. Kur pasitaiko? Suprantama, tarp nepilnamečių, nors, laimė, kol kas nedažnai. Ar verta išbandyti pačiam? Aštrių pojūčių, tokių kaip griežto režimo kolonija, mėgėjams gal ir verta, o kitiems paprasčiau susipažinti su pilnamete mergaite (tokių dar būna). Nereikėtų pamiršti, kad per didelę aistrą defloracijos aktui psichiatrai traktuoja kaip nukrypimą nuo normos.
10. Orgijos
Orgijos – ne imperatoriaus Tiberijaus išradimas ir juo labiau ne dvidešimtojo amžiaus novacija. Mūsų protėviai šį užsiėmimą mėgo ne mažiau nei pornografinių filmų statytojai. Tiesa, atsiradus pirmiesiems krikščionims tai buvo vadinama paleistuvyste (anksčiau šio patrauklaus užsiėmimo niekas nuodėme nelaikė).
Galima ilgai samprotauti šia tema, prisiminti Kaligulą ir Liudviką XIV, Kleopatrą ir Grigorijų Rasputiną, tačiau grupiniam seksui aprašymų nereikia. Keista tai, kad veržliai daugėjant žmonių, užsikrėtusių AIDS ir kitomis negeromis ligomis, kasmet vis daugėja sveikų (kol kas) vyrų ir moterų, trokštančių dalyvauti orgijose.
Kur ieškoti partnerių? Kur tik norite – naktiniame klube, gretimame name, netgi gatvėje. Ar verta išbandyti pačiam? Ko gero, bent vieną kartą gyvenime – verta. Bent jau įsitikinti, kaip tai vargina ir nuobodu. Dalyvių amžius – nuo 21 iki 31 metų. Jaunesni gali netikėtai pasirodyti drovūs, o vyresni – nederamai nesantūrūs. Jūsų amžius esmės neturi.
Eksperimentas – visada arba beveik visada įdomu. Be to, niekas neliepė ištverti ligi galo.
