Plačiąja prasme „Heavy metal“ vadinami visi metalo muzikos stiliai, siaurąja prasme – tik klasikinis sunkiojo metalo variantas, dažniausiai vadinamas tradiciniu metalu.

Šio muzikos žanro pradininkėmis vadinamos grupės „Blue Cheer“, „Black Sabbath“ ir „Metallica“. Sunkusis metalas, kurį labiausiai mėgsta jauni vaikinai, ne kartą buvo tapęs religinių ir tėvų grupių taikiniu. Jie mano, kad šios muzikos klausymas gali turėti žalingų pasekmių.

Sunkiojo metalo muzikai dažnai būdingi agresyvūs dainų tekstai ir klipai. Pavyzdžiais galėtų būti „Slayer“ kūrinys „Raining Blood“ ar „Megadeth“ „Kiling Is My Business... and Business Is Good!“

Amerikoje pasigirdo nuogąstavimų, kad ši muzika ir vaizdai gali atbukinti paauglių jautrumą smurtui. Ir nors jokie tyrimai nepatvirtino ryšio tarp sunkiojo metalo klausymo ir padidėjusio polinkio smurtui, kai kurie tėvai sunerimo, kad ši muzika kenkia vaikų moralei.

Ajovos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad sunkiojo metalo klausymas gali sustiprinti egzistuojančius depresinius ar antisocialius jausmus ir mintis, o taip pat paskatinti šiuos jausmus ir mintis pasikartoti ateityje. 1998 m. P. G. Christenson ir D. F. Roberts bandė įrodyti, kad sunkiojo metalo skambesys gali padidinti agresyvaus elgesio tikimybę, tačiau tyrimai, kuriuos 1992 m. atliko M. Wooten, parodė, kad dalyviai, kurie turėjo psichiatrinių sutrikimų ir mėgo klausytis sunkiojo metalo, jo pasiklausę jausdavosi pozityviau.

Klausydamiesi sunkiojo metalo, daugelis jo gerbėjų šoka į ritmą kratydami galvas. Naujojo Pietų Velso universiteto tyrėjai teigia, kad galvos kratymas gali sukelti nežymią smegenų traumą. Tai paaiškina faktą, kodėl sunkiojo metalo koncertų lankytojai po koncerto dažnai atrodo apsvaigę ir sumišę.

Daugelis tėvų mano, kad sunkusis metalas yra kaltas dėl tam tikrų psichologinių problemų Štai 1994 m. atlikti tyrimai parodė, kad sunkųjį metalą mėgstantys paaugliai dažnai prasčiau mokosi, gyvena lytinį gyvenimą ir yra labiau linkę vartoti narkotikus, visgi tai nereiškia, kad dėl tokio jų elgesio kalta muzika – tai gali reikšti, kad „sunkūs“ paaugliai tiesiog labiau mėgsta sunkųjį metalą.

Šią teoriją patvirtina ir kiti tyrimai, publikuoti interneto svetainėje „MuSICA“. Jie parodė, kad blogai besimokantys, maištingi paaugliai, kurie klausėsi sunkiojo metalo, elgesio problemų turėjo dar pradinėje mokykloje – daug anksčiau, nei pradėjo domėtis muzika.

Pasak Ajovos universiteto psichologų, nėra įrodymų, kad sunkiojo metalo gerbėjai jaučiasi socialiai izoliuoti. Šie paaugliai teigė esantys patenkinti savo santykiais su bendraamžiais ne mažiau nei kitokios muzikos gerbėjai.

Interneto svetainėje „Metaphorical Platypus“ rašoma, kad metalo gerbėjai šios muzikos klausosi norėdami sumažinti vidinę įtampą ir atsikratyti neigiamų emocijų; tai jiems padeda susidoroti su kasdienio gyvenimo stresais ir reikalavimais.

Ajovos universiteto tyrimai rodo, kad daug sunkiojo metalo muzikos gerbėjų jos klausosi, kai jaučiasi pikti, o ne tampa pikti, kai jos pasiklauso. Tyrimai, kuriuos 1997 m. atliko N. W. Gowensmith ir L. J. Bloom, patvirtino, kad pasiklausę sunkiojo metalo, jo gerbėjai nesijautė piktesni nei buvo. Dar kiti tyrimai leidžia manyti, kad muzika gali sustiprinti emocijas, kurias tuo metu jaučia jos besiklausantis žmogus.


Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (89)