Jei nėštumas sklandus, sportas gali padėti geriau jaustis ir palaikyti stabilų kūno svorį. Taip pat jis suteikia papildomos energijos ir stiprindamas raumenis paruošia kūną gimdymui.
Kaip pradėti sportuoti?
Jei gydytojas leido sportuoti, galite pradėti lengvai mankštintis ir po truputį didinti krūvį. Jei po sporto jaučiatės nepatogiai, sunku atgauti kvapą arba jaučiatės labai pavargusi, turėtumėte mažinti fizinį krūvį. Jei sportavote ir prieš nėštumą, gali būti lengviau, tačiau krūvis vis tiek turėtų būti ribojamas.
Koks sportas labiausiai tinka nėštumo metu?
Geriausia užsiimti tuo sportu, kuris nereikalauja kelti papildomo svorio. Plaukimas, mankšta ant dviračio – treniruoklio kuo puikiausiai tinka. Vaikščiojimas ir lengva aerobika taip pat tinkamas variantas. Rinkdamasi sporto rūšį pasitarkite su gydytoju.
Kokių atsargumo priemonių reikėtų laikytis?
Venkite veiklos, didinančios riziką nukristi ar susižeisti, pavyzdžiui, kontaktinio ar energingo sporto. Netgi nedidelis smūgis į pilvo sritį, kai esate nėščia, gali būti pavojingas. Praėjus 3 nėštumo mėnesiams geriausia vengti sportuoti gulint ant nugaros, nes kūdikio svoris gali pakenkti kraujo cirkuliacijai. Taip pat venkite ilgai stovėti.
Kai lauke karšta, sportuokite anksti ryte arba vėlai vakare, kad išvengtumėte perkaitimo. Jei sportuojate patalpoje, ji turėtų būti gerai vėdinama. Gerkite daug skysčių, net jei nesijaučiate ištroškusi.
Sportuodama nepamirškite laikytis subalansuoto mitybos režimo. Net ir nesportuodama nėščioji turėtų suvartoti 300 kalorijų daugiau.
Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu, jei po sporto arba jo metu pasireiškia kuris nors iš šių simptomų:
* kraujavimas iš lytinių takų;
* apatinės pilvo dalies skausmas;
* gimdos susitraukimai, trunkantys bent 30 minučių po treniruotės;
* krūtinės skausmas;
* ilgai negalite atgauti kvapo;
* sunkus galvos skausmas;
* pykinimas ir galvos svaigimas;
* pablogėjęs regėjimas.
