Pastaruoju metu, kai visi dažnai linksniuoja žodį „krizė“, kai aplink vis girdime, jog kažkas tapo nemokus, jog daugeliui įmonių gresia ar jau keliamas bankrotas, kyla klausimas, ką tokiu atveju daryti paprastam žmogui, darbuotojui, kuris turėjo darbą ir staiga vieną dieną jį atleidžia ne vadovas, o bankroto administratorius. Kai vėlavo atlyginimai, jie neišmokėti ir staiga paaiškėja, jog įmonės, kuri skolinga, tiesiog nebėra, nes ji bankrutavo.
Tokie ir panašūs klausimai labai dažnai žmogų veda į beviltišką padėtį, ypač tada, kai situacija neaiški, kai trūksta informacijos, kai su juo niekas nesistengia bendrauti ir pan. Tokiose situacijose, dažnai per nežinojimą buvęs darbuotojas net praranda galimybę į tą savo dalį lėšų, kurią garantuoja valstybė.Kalbant apie darbuotojų padėtį ir galimybes įmonei bankrutuojant, reikia pabrėžti tai, jog darbuotojų interesų gynimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, kuriame numatyti atvejai, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti atleidžiami darbuotojai, o bankroto atveju, atitinkamai darbuotojų garantijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (ĮB) įstatyme.
Įmonei iškėlus bankroto bylą darbuotojų atleidimui išmokoms ir pan., bus taikomos ĮB įstatymo nuostatos, o darbo kodeksas tik tiek, kiek to neapibrėžia Lietuvos Respublikos ĮB įstatymas. Kaip numato Darbo kodekso 137 str., tuo atveju, jei darbdaviui pradedama bankroto procedūra, darbo sutartys su darbuotojais gali būti nutraukiamos ĮB įstatymo nustatyta tvarka. ĮB įstatymo 19 str. savo ruoštu numato, kad bankroto administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.
Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Taigi, jei įmonės bankroto atveju su žmogumi dar nėra nutraukta darbo sutartis, tai ji nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukus darbo sutartį pagal ĮB įstatymo 19 str., darbuotojams yra išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pagal ĮB įstatymo 10 str. per 45 dienas nuo bankroto iškėlimo dienos visi darbuotojai, su kuriais bankrutuojanti įmonė nėra atsiskaičiusi, turi pateikti bankroto administratoriui prašymus įtraukti į kreditorių sąrašus bei prie tokių prašymų pridėti dokumentų kopijas, patvirtinančias apie skolos dydį bei darbo santykių buvimą apskritai.
Gavęs kreditorių prašymus per nustatytą laiko tarpą bankroto administratorius teikia teismui tvirtinti kreditorių sąrašą bei privalo įmonės kreditorius informuoti apie kreditorių susirinkimus bei bankroto bylos eigą. Kai teismas patvirtina kreditorių sąrašus bei atitinkamas sumas, pagrįstas dokumentais, bankroto administratorius pateikia Garantiniam fondui paraišką dėl išmokų skyrimo bankrutavusios įmonės darbuotojams.
Pažymėtina, jog tam, kad būtų skirtos išmokos iš Garantinio fondo, įmonės bankroto administratorius, kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, rengia paraišką dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo ir teikia ją Įmonių bankroto valdymo departamentui ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. Išmokos skiriamos ir pervedamos į darbuotojų sąskaitas vidutiniškai per vieneriu metus, nors kartais ši procedūra gali užtrukti ir ilgiau.
Tačiau reikia pažymėti ir tai, jog Garantinis fondas gali išmokėti tik tam tikras sumas arba tam tikrose ribose, štai pavyzdžiui, pagal Garantinio fondo įstatymo 5 str. iš Garantinio fondo darbuotojams mokamos neišmokėtos išmokos:
- darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius, suma. Kai per šiame punkte nurodytus tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu išmokos darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydžiu laikoma trijų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šios išmokos suma negali viršyti vidutiniškai 6000 Lt arba, kai atlyginimai nustatyti minimalūs, tada mokama sumoje ne mažiau kaip 2400 Lt;
- piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne didesnė kaip 800 Lt;
- išeitinė išmoka, numatyta Darbo kodekso 140 str., 297 str. 4 dalyje ar ĮB įstatymo 19 str. Šios išmokos suma negali viršyti 1600 Lt;
- Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytas žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei, tačiau tai mokama, jei žala buvo padaryta iki 2001 m.;
- apmokėjimas už prastovą, bet ne daugiau kaip 800 Lt;
- Kai nėra tam tikrų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos išmokos, bet yra kiti duomenys, patvirtinantys darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką, Garantinio fondo tarybos nutarimu jiems skiriamos išmokos iš Garantinio fondo, bet ne daugiau kaip trys minimaliosios mėnesinės algos.
- Išmokos bankrutavusios įmonės darbuotojui mokamos vieną kartą.
- Iš Garantinio fondo lėšų yra skiriamos darbuotojams išmokėtinos sumos, apskaičiuotos atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Skiriant išmokas yra taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, galiojantis Garantinio fondo tarybos nutarimo priėmimo dieną.
- Kai darbuotojui pačiam arba kartu ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybės teise daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, Garantinio fondo tarybos nutarimu jam gali būti skiriamos tik kai kurios išmokų rūšys arba išmokos iš fondo lėšų visai neskiriamos.
Bet kokiu atveju Garantinis fondas neišmoka vienam asmeniui didesnės sumos kaip vidutiniškai apie 10 000 Lt, sudėjus visas mokėtinas sumas kartu.
Reziumuojant tai, kas buvo pasakyta, svarbiausiai visada domėtis įmonės veikla, o jei keliamas bankrotas, nedelsiant paduoti prašymą, jog darbuotoją įtrauktų į kreditorių sąrašus, bei atitinkamai domėtis tolimesne eiga, kad vienokiu ar kitokiu būdu būtų galimybė atgauti nors dalį neišmokėtų sumų pagal darbo teisinius santykiu.