Paradoksas, tačiau ryžtingų veiksmų tam, kad jas sumažintų, kol kas imasi tik nedaugelis. Visgi specialistai neabejoja, kad anksčiau ar vėliau gyventojų kantrybė trūks ir jie supras, jog daugiabučių atnaujinimas – geriausia išeitis norint gyventi pigiau, šilčiau ir komfortiškiau.
Proveržiu neabejoja
Algirdas Čepas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius, pripažįsta, jog masinė daugiabučių renovacija Lietuvoje kol kas neprasidėjo. „Tačiau, stebėdamas situaciją ir tendencijas, galėčiau drąsiai teigti, kad anksčiau ar vėliau daugiabučių atnaujinimas pajudės visu įmanomu greičiu“, - tvirtina direktorius.
Jo žodžiais, bendraujant su daugiabučių gyventojais, lankantis seminaruose ir kitur jaučiama, jog vis daugiau žmonių supranta, jog renovacija – neišvengiamas dalykas. Supranta ir tai, kad anksčiau ar vėliau jos vis tiek teks imtis. O skeptikų, manančių, kad tai neduoda efekto arba duoda, tačiau labai nedidelį, praktiškai jau nebeliko.
„Su gyventojais bendraujame ne teoriniu lygmeniu, o konkrečiais pavyzdžiais. Kai žmonės išgirsta, kad, pavyzdžiui, jų kaimynai, gyvenantys tokiame pačiame atnaujintame name, už šildymą moka 40-50 proc. mažiau, jie supranta, jog lygiai taip pat galėtų gyventi ir patys“, - pabrėžia A. Čepas.
BUPA vadovo nuomone, lūžis turėtų įvykti tuomet, kai Lietuvoje vienu metu bus atnaujinami kokie 500-600 daugiabučių. Taip, pasak jo, nutiko kai kuriose Europos šalyse. Iš pradžių ten į renovaciją irgi buvo žvelgiama skeptiškai, su baime ir nepasitikėjimu. O kuomet statybininkai ėmė darbuotis iškart prie kelių šimtų namų, įvyko proveržis.
Pasirinko naująją programą
„Mes nusprendėme renovuoti namą pagal „JESSICA“, nes naujoji programa, mūsų paskaičiavimais, teikia gyventojams kur kas daugiau naudos, taip pat ir materialinės“, - sako A. Kupčiūnienė. Ir pateikia argumentus: socialiai remtiniems asmenims namo atnaujinimo darbai kompensuojami 100 proc. Kitiems gyventojams suteikiama 30 proc. kompensacija už atliktus rangos darbus, jei energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Be to, kompensuojama 100 proc. atnaujinimo projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų.
Pasak valdybos narės, tiems, kurie renovacijai skolinasi pinigų iš banko, 20 metų suteikiamos nekintančios 3 proc. metinės palūkanos. Moters žodžiais, turint galvoje, kad metinė infliacija yra didesnė nei 3 proc., galima teigti, jog paskolos renovacijai teikiamos su valstybės garantija ir tiesiog nemokamai. Tuo tarpu anksčiau buvo mokamos 8 - 12 proc. siekiančias ar net dar didesnės palūkanos už paskolas.
Siekia kokybės
„Mūsų namas Vilniuje bus pirmasis šiais metais, pradėtas modernizuoti (plačiau apie tai - www.atnaujinkbusta.lt) pagal naująjį finansavimo modelį. Jau sutarėme su banku dėl paskolos. Kiekvienam butui buvo padaryta atskira sąmata. Todėl, mokėdamas įmokas, kiekvienas atsako už tik save, t.y. kaimynas už nemokų kaimyną nemokės. Pagal parengtą techninį projektą po renovacijos namas turi pasiekti D klasę, o tai reiškia, kad už šildymą kiekvienas butas mokės mažiausiai 40 proc. mažiau nei dabar“, - pasakoja A. Kupčiūnienė.
Jos teigimu, daugiabučio gyventojai nutarė: jei jau imamės renovacijos, ji turi būti kokybiška. „Pagal bendrijos parengtą projektą namas turi būti apšiltinamas tik geros kokybės medžiagomis. Balkonai bus platinami, įrengiamos lodžijos, keisime šildymo sistemą, kanalizaciją, elektros tinklą, atliksime kitus kompleksinės renovacijos darbus. Norime kokybiškos renovacijos, manau, jog JESSICA leidžia ją pasiekti.
A. Kupčiūnienės nuomone, senajame finansavimo modelyje buvo „įteisinta silpna techninė“ priežiūra, be to, nebuvo kompensuojami kompleksiniai atnaujinimo darbai. „O mes, pasirinkę JESSICA iniciatyvą, galime reikalauti kokybės, kuri atitiktų bendrijos parengtą projektą, tą ir darysime“, - tvirtina bendrijos valdybos narė.
Kiekvienas gali paskaičiuoti
„Moksliškai yra įrodyta renovacijos nauda šilumos energijai taupyti, tačiau stereotipai, mitai, kad tai neefektyvu, užgožia racionalumą, o dar kai kurių neatsakingų politikų spekuliacijos, esą šilumininkams nėra naudinga daugiabučių modernizacija, sukuria tokias skeptiškas žmonių nuotaikas. Todėl šiuo atveju patys politikai turi prisiimti atsakomybę“, - teigia R. Germanas.
Pasak jo, Valstybinė kainų ir energetikos komisija teigia, esą šilumininkai nesuinteresuoti mažesniu šilumos kiekio pardavimu. „Tačiau mūsų įmonės pelnas nėra susijęs su namuose suvartojamu šilumos kiekiu, mes turime savo suplanuotą biudžetą ir dirbame pagal jį. Mes ne kartą sakėme ir sakome, kad norime turėti patenkintą, o ne piktą klientą. Visomis reklamos priemonėmis siekėme informuoti žmones apie šilumos energijos taupymo būdus, tačiau tai apčiuopiamos naudos kol kas neatnešė“, - apgailestauja „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius.
Naujausias bendrovės bandymas įtikinti gyventojus – „Vilniaus energijos“ interneto svetainėje siūloma skaičiuoklė. Specialiame laukelyje įrašius daugiabučio adresą ir pasirinkus norimą mėnesį, pateikiama vidutinė mėnesio šildymo kaina, lauko oro temperatūra, vėjo greitis, šildymo dienų ir valandų skaičius per mėnesį.
„Šis įrankis leis gyventojams įvertinti savo namo būklę, palyginti ją su kaimyniniais, senesniais ar naujesniais namais. Tikimės, kad tai paskatins žmones ieškoti sprendimų, kurie leistų taupyti energiją. O geriausias sprendimas – atnaujinti neefektyviai šilumą vartojančius namus“, - sako R. Germanas.
Kompensacijoms – šimtai milijonų
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius habilituotas daktaras Vytautas Martinaitis akcentuoja, jog teisiškai ir formaliai daugiabučių gyventojai yra namų savininkai - ne nuomininkai. „Vadinasi, esame atsakingi už gana sudėtingą statinių techninę priežiūrą ir jos būklę.
V. Martinaitis tvirtina sutinkąs, kad būsto atjauninimas kainuoja.
Tačiau, pasak jo, šiandien valstybė kompensacijoms už šildymą išleidžia šimtus milijonų litų – o tai irgi brangu. „Jeigu žmogus nėra pajėgus išlaikyti savo nuosavybę ir negali įsipareigoti būti atsakingu už savo turtą, tuomet gal verčiau valstybei perimti tokio žmogaus nuosavybę su sąlyga, kad savininkui iki mirties bus padengiamos išlaidos būstui. Taigi mano siūlymas kai kuriais atvejais - nacionalizuoti būstus“ – savo kategoriškos nuostatos neslepia VGTU profesorius.
V. Martinaičio nuomone, siekiant sudominti ir įtikinti žmones būtina ieškoti įvairių variantų. „Gerai būtų, kad savivaldybės, statybininkai ir namų administratoriai ieškotų optimaliausio sprendimo, o ne lauktų Vyriausybės sprendimų. Šiuo atveju svarbus savivaldybių vaidmuo. Ir bendromis pajėgomis sutelktas darbas būtinas, be to, reikia žiūrėti, kiek patys gyventojai gali skirti lėšų namo atnaujinimui. Nes jei renovacija taip ir neįsibėgės, ilgainiui pradės didėti socialinė atskirtis. Formuosis tam tikri getai, kvartalai prastos kokybės, apleistų namų, kuriuose gyvens asocialūs, skurstantys žmonės“, - prognozuoja profesorius.
