Nors apie galimą recesiją jau kalbama nuo 2011 metų vasaros, tačiau Lietuvos valdžia tik dabar prabilo apie galimas neigiamas pasekmes ir Lietuvoje, kai reikia subalansuoti valstybės biudžetą. Nors ekonomika Lietuvoje paskutiniu metu pradėjo atsigauti, tačiau neišvengiamai kitais metais ekonomikos augimas sulėtės. Lietuvos ekonomika yra labai glaudžiai susijusi su pasaulio ar europos ekonominiais svyravimais su maždaug pusę metų atsilikimu.
Akivaizdu, kad dar prieš pusmetį optimaliai planuotas valstybės 2012 metų biudžetas dabar atrodo nerealus ir reikalingos alternatyvos: pajamų didinimas arba išlaidų mažinimas, arba deficito didinimas. Kai jau laiko beveik nebeliko iki biudžeto įstatymo patvirtinimo valdžia pasiūlė lengviausiu būdu padidinti biudžeto pajamas – padidinti pridėtinės vertės (PVM) mokesčio tarifą. Visi pripažįsta, kad PVM yra vienas iš geriausiai administruojamų mokesčių ir jo tarifo padidinimas duotų tam tikrą pliusą ir geresnių alternatyvų nėra.
Tačiau ar tikrai duotų naudos?
Ar tikite, kad padidinus PVM tarifą gyventojai suras savo kišenėse papildomai VIENĄ MILIJARDĄ litų (tiek valdžia planuoja papildomų pajamų į biudžetą padidinus PVM tarifą)? Lietuvoje pagrindinės prekės (maistas, būsto išlaikymas, mokslas ir t.t.) turi tendenciją brangti ir dauguma namų ūkių finansinių resursų turi tik išgyventi, o ne gyventi. Palaukite. Kur elementari logika? Prognozuojamas vidaus rinkos sulėtėjimas, atlyginimai nustojo augti, nedarbo lygis mažės vis lėčiau, pensijos ir kitos išmokos nedidės. Tai koks tada stebuklas turi įvykti, kad bent vartojimas būtų toks pat, kaip buvo 2011 metais (tik tada PVM tarifo didinimas turi prasmę).
Vartojimo (pardavimų) sumažėjimas taip pat skaudžiai atsilieps verslui. Tikriausiai verslininkai mažesnius pardavimus stengsis kompensuoti vieno ar kito darbuotojo atleidimu ir atsitraukimu į šešėlinę ekonomiką, o paprasti vartotojai ieškos pigesnių prekių turguose (paprastai importo kontrabandos). Visa tai labai stipriai mažins valstybės biudžeto pajamas (kartu ir faktines išlaidas) ir galų gale atsidursime tokioje pačioje situacijoje kaip krizės metais: su milijardinėmis skolomis sveikatos įstaigoms, mokslo įstaigoms, kitoms iš biudžeto finansuojamoms įstaigoms.
Čia dar neviskas. Klasikiniai mokesčių analitikai perspėja, kad šalis yra labai rizikinga, kai didesnė dalis šalies pajamų yra iš vartojimo mokesčių (PVM, akcizai). Vartojimo mokesčiai yra labai jautrūs ekonominiams ciklams, todėl, galima pabandyti įsivaizduoti, kas atsitiks Lietuvos biudžetui, jei euro zonos ekonominės problemos įgis didesnį pagreitį nei ekonomistai prognozuoja (ekonomistai tokio 2008 metų krizės lygio neprognozavo). Taip pat galima įsivaizduoti Lietuvos BVP nuvertėjimą:
BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas).
Eksportas neturėtų didėti dėl kitų šalių ekonominio augimo sulėtėjimo, valstybės išlaidos taip pat ženkliai mažėtų dėl nesurenkamų pajamų. Vartojimas sudaro maždaug 80 proc. Lietuvos BVP ir ekonomikai yra labai svarbus, todėl jo didinimas arba bent išlaikymas panašiame lygyje leistų įveikti ekonominės recesijos spaudimą. Tačiau tikrai to neatliks PVM tarifo didinimas. Ar nėra geresnių alternatyvų subalansuoti biudžetą iki norimo lygio deficito? Kitų mokesčių padidinti taip greitai nepavyks (pvz. turto mokesčiai). Sutikime, biudžeto išlaidų mažinimas yra taip pat ribotas. Nieko kito ir nepavyks padaryti (dėl politinio nesutarimo), kaip padidinti fiskalinį deficitą.
Papildomas skolinimasis Lietuvai bus pakankamai brangus, todėl laikas kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). TVF reikalavimai taip pat yra skausmingi, tačiau tikrai nežlugdantys ekonomikos. Pagaliau laikas padaryti tai, ką reikėjo padaryti jau 2008 metais.
Autorius yra Socialinių mokslų daktaras.