Susitikimo laiko pakeisti negalima. Tik ar pavyks neišrausti fotografuojantis su Kremliaus vyrais? Ar šeimyninė nuotrauka su "kremlinais" nedarys gėdos "Šumano šeimai". Nejaugi bus galima apsimesti, lyg gruodžio 4 dieną Rusijoje nieko ypatingo neįvyko ir panašūs rinkimai vyksta visame civilizuotame pasaulyje.
Putinas su Medvedevu apsikeis vietomis, lyg Kremliaus raktai būtų jų asmeninė nuosavybė. Vakarams bus priminta, kad de Golis ar Ruzveltas valdė dar ilgiau nei Putinas. Arba Jungtinėje Karalystėje, Braunas juk iš viso buvo "niekas", tik Bleiro paskirtas įpėdinis.
Po susitikimo atsisveikinant su "kremlinais" galima bus nutylėti arba lakoniškai numykti apie tai, kad santykių perspektyva yra šviesi ir mūsų tarpusavio priklausomybė yra tiesiogiai proporcinga mūsų nesikišimui į suverenios demokratijos reikalus. Visa tai žvelgiant į akis chamiškai besielgiančiai KGB klikai, valdančiai Rusiją?
Tokio neprincipingo požiūrio demonstravimas turės kainą. Juk kalbama ne apie Sovietų Sąjungą ar Kiniją, kalba eina apie Rusiją. Kinija yra Kinija. Ji nepretenduoja būti "modernizacijos partnere", nesiskelbia esanti demokratija ar neskanduoja įsipareigojimo bendromis europinėms vertybėms. Politikams teks pasiaiškinti dėl dvigubų standartų. Bet juk ne pirmas kartas?
Nori, nenori Europos Sąjunga turės peržiūrėti savo politiką Rusijos atžvilgiu po gruodžio ir kovo "rinkimų". Prieš savaitę Helsinkyje vyko Europos liberalų demokratų konferencija, kurioje dalyvavo Rusijos žmogaus teisių gynėjai (Liudmila Aleksejeva ir Sergejus Kovaliovas), demokratinės opozicijos atstovai (Michailas Kasjanovas, Vladimiras Ryžkovas), analitikai bei visuomenės veikėjai (Lilija Ševtsova, Georgijus Satarovas, Natela Boltianskaja). Visi jie ragino Vakarus atmesti trumparegiškumą ir cinizmą santykiuose su Kremliumi. Vengti draugiškų pasiglėbesčiavimų mainais už pelningas sutartis ir nepatogių klausimų nekėlimą.
Toks raginimas jau nebe pirmas. Tik panašu, kad šį kartą jį lydėjo ne tradicinė tyla Šumano žiede, o Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų Vestervelės ir Sikorskio laiškas ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Ašton.
Laiške ministrai ragina peržiūrėti santykius su Rusija ir parengti naują strategiją. Jame kalbama apie du principus, turinčius grįsti Europinę poziciją - konstruktyvus bendradarbiavimas ir atskaitomybė. Vine avertus, Europos Sąjunga turėtų remti Rusijos ekonomikos, socialinės ir politinės sistemos modernizaciją. Kita vertus, reikalauti, kad Rusija būtų patikima, negrasinanti partnerė karinėje srityje. Partnerė, besilaikanti savo įsipareigojimų Jungtinėse Tautose, ESBO ir Europos Taryboje. Šalis, pripažįstanti poreikį stiprinti teisinę sistemą bei įstatymo viršenybę.
Žinoma, egzistuoja galimybė, kad Lenkija, gruodžio viršūnių susitikimo šeimininkė, ir Vokietija, kuri save laiko pagrindine Rusijos partnere, negalės atsispirti spaudimui iš Putino gerbėjų rato ("šrioderiai", "Valdai" klubo nariai, ir Jaroslavlio "ekspertai"), kurie sieks "pažaboti" šią užsienio reikalų ministrų iniciatyvą.
Bet šį kart "kremlinai" nuėjo per toli. Tiek Rusijos, tiek ir Europos liberalūs politikai atidžiai seks ES diplomatijos evoliuciją Rusijos atžvilgiu. Erdvės manevrams mažoka.
Panašu, kad šis ES ir Rusijos viršūnių susitikimas gali tapti arba eiline beprasmybės muge, arba Europos vertybinio stuburo apraiškų santykiuose su Rusija pradžia.
PS* Šumano žiedas yra vieta Briuselyje aplink kurią išsidėsčiusios pagrindinės ES institucijos.