Profesorė gimė tarpukario Lietuvoje, pergyveno pirmąją sovietų okupaciją, nacių įsiveržimą, antrąją sovietų okupaciją bei sulaukė šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos, tačiau, jos nuomone, visais laikais žmonės prisitaiko prie bendros srovės. Ji pasakojo 1951 m. Maskvoje drauge su universiteto studentais dalyvavusi parade, kuriame netikėtai pasirodė SSRS vadas Josifas Stalinas.

„Stalinu aš tada jau netikėjau, viską maždaug žinojau, mano antroji motina buvo jau Sibire, tad daug iliuzijų neturėjau. Kai jau priartėjome prie mauzoliejaus pasirodė Stalinas Jūs neįsivaizduojate, kas darėsi aikštėje. Jeigu pats Jėzus Kristus būtų pasirodęs, nebūtų tokios euforijos. Pakriko visos eilės, maršų nebebuvo girdėti, visi žiūri, pasirodė „Dievas“. Kolona vis dar ėjo, mes atsidūrėme prie Vasilij Blaženij ir aš staiga išgirdau, kad aš rėkiu, šaukiu su visa minia. Reiškia, gali dalyvauti visiškai nežinodamas. Užmuškit mane, kad žinočiau, jog šaukiu ar norėjau šaukti. Tikrai ne“, - pasakojo I. Veisaitė.

Dauguma žmonių pasiduoda manipuliacijai

Irena Veisaitė
I. Veisaitė skaitė pranešimą Valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje vykusioje konferencijoje apie toleranciją, totalitarizmą ir laisvės išbandymus. Savo pranešime ji prisiminė garsų sociologą Zygmuntą Baumaną, kuris savo knygoje „Modernybė ir holokaustas“ nagrinėjo žydų žudynių sąsajas su modernybe. Pasak I. Veisaitės, vienas iš pagrindinių žydų naikinimo organizatorių Adolfas Eichmanas buvo puikus tėvas, puikus sūnus, puikus vyras ir pavyzdingas pilietis, tačiau drauge pasirodė baisiausias žudikas.

„Z. Baumanas sako, kad apie Holokaustą šiandien reikia kalbėti ir žinoti todėl, kad Holokausko vykdytojas gyvena kiekviename iš mūsų – manyje, jumyse. Visuose čia esančiuose žmonėse jis gali staiga atsirasti, staiga – kaip tai buvo ir 1941 m.“, - teigė I. Veisaitė.

Nepriklausomybės Akto signataro Nikolajaus Medvedevo paklausta, ar tikrai tiki, tuo, kad kiekvienas žmogus gali tapti „esesininku“, I. Veisaitė sakė, jog, jos nuomone, tokia galimybė yra.

„Aš nemanau, kad kiekvienas žmogus taps kokio nors Holokausto ar masinių žudynių vykdytoju, bet kad tokia galimybė yra, aš tikiu“, - teigė mokslininkė.

„Labai lengva žmonėmis manipuliuoti. Aš jūsų paklausiu pone N. Medvedevai: kiek sacharovų yra pasaulyje? Kiek? Pridėsite Sergejų Kovaliovą, pridėsite dar šimtą, tūkstantį, šimtus tūkstančių, bet tai ne dauguma. Dauguma žmonių pasiduoda manipuliacijai. Kaip liudininkė galiu pasakyti, kad tada, kai atėjo naciai, jie buvo sutikti kaip išvaduotojai. Ir aš tą galiu suprasti, nes tai buvo po deportacijų, po visko. Žydų ir lietuvių egzistencinė situacija buvo visiškai skirtinga, o žmonėms pasakė: tie žydai – visi komunistai, visi parduoda, visi apie pinigus tik mąsto, jie tik žiūri, kaip apgauti kokį krikščionį“, - pasakojo I. Veisaitė.

Žydų kaltinimai Lietuvai daro žalą

Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja taip pat teigė, kad, jos nuomone, kalbant apie žydų Holokaustą, toleranciją šiuo klausimu turi demonstruoti abi pusės – tiek Lietuva, tiek žydų atstovai. I. Veisaitės teigimu, Lietuva jau visais lygiais atsiprašė dėl lietuvių drauge su naciais vykdyto holokausto, ši tragedija yra pripažinta valstybiniu lygiu, tačiau dalis žydų atstovų vis tiek kaltina mūsų valstybę.

„Holokausto istorija politikų ir akademikų yra pripažinta kaip Lietuvos istorijos dalis, kaip vienas tragiškiausių Lietuvos istorijos puslapių. Ir dabar, aišku, yra tai neigiančių žmonių. Jeigu atsiversite komentarus, tai pamatysite, kad ten yra tokių šiukšlių, jog net baisu. Bet jie nelemia pagrindinės tendencijos. Jeigu paimsite žydų kultūrą, tai ji yra pripažinta kaip Lietuvos etninės kultūros dalis ir yra studijuojama“, - teigė I. Veisaitė.

Mokslininkės teigimu, faktą, kad mūsų valstybė atsiribojo nuo antisemitizmo, puikiai liudija tai, kad Lietuva nepritarė Palestinos narystei UNESCO.

„Mūsų valstybė, mūsų vyriausybė atsiribojo nuo antisemitizmo jau seniai. Profesorius Vytautas Landsbergis pačioje nepriklausomybės pradžioje yra pasakęs, kad holokaustas yra ne žydų, o lietuvių problema. Algirdas Brazauskas atsiprašė, atsiprašė visi kiti mūsų premjerai, labai gerai tą atsimenu. Nebereikia tų atsiprašymų, šiandieną pradėjo jau šešiasdešimt metų ir reikia truputį kitaip kalbėti apie visus tuos įvykius. Įrodymas, kad Lietuva nepalaiko antisemitizmo yra akivaizdus iš to fakto, kaip buvo balsuota UNESCO“, - teigė universiteto profesorė.

Pasak I. Veisaitės, Lietuva padarė labai daug, tačiau kai kurie žydų veikėjai vis tiek kaltina mūsų valstybę ir kartoja tą patį per tą patį.

„Man atrodo, kad labai didelę žalą daro kai kurie žydų veikėjai spaudoje. Toks amžinas Lietuvos kaltinimas kartojant tą patį per tą patį, įžiūrint visur tik dviveidiškumą, apgaulę, nenuoširdumą, norą prisidengti“, - apgailestavo I. Veisaitė.