Gali būti, kad daugumai prekybos centrų ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nelabai įdomu, ar pirkėjų įsigyjami maisto produktai nėra nuodingi. Štai bulvės laikomos šviesioje ir ne itin vėsioje patalpoje pradeda gaminti nuodingas medžiagas. Tokios šių daržovių laikymo sąlygos yra beveik visuose Lietuvos prekybos centruose.

Bulves laikant šviesoje, gaminasi glikoalkaloidai – solaninas ir čakoninas – labai nuodingos medžiagos, kurios saugo, kad augalo virkščių ir gumbų nesuėstų maisto ieškantys gyvūnai. Netinkamai laikant prekybos tinklų lentynose, t.y., jų neapsaugojus nuo šviesos, bulvės pradeda žaliuoti. Pažaliavusios bulvės apskritai neturėtų būti leidžiamos parduoti. Ką tik nukastose bulvėse solanino dar nėra. Tačiau po kelių savaičių nuodingų medžiagų koncentracija nepaliaujamai didėja.

Aleksandro Stulginskio Universiteto Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros docentė, biomedicinos mokslų daktarė Elvyra Jarienė tikino, kad glikoalkaloidų dozės žmogaus organizmui užtenka visai mažos, kad jis pradėtų jausti apsinuodijimo simptomus. Doc. dr. E. Jarienė sako: „Apsinuodijus tokiais bulvių gumbais pradeda pykinti, skauda galvą, gali prasidėti vėmimas. Tokių bulvių negalima naudoti ir pašarams“.

„Negalima realizuoti šių daržovių, jei pažaliavusios bulvės plotas yra didesnis kaip 20 proc. Tačiau, jei pasitaikė tokia bulvė, būtina ją nulupti, kol minkštimas nepažaliavo“, – pridūrė E. Jarienė.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur į vartotojo saugą ir į produkto kokybę kreipiamas didelis dėmesys, prekybos centruose paprastai bulvių gumbai supakuojami į tarą, kuri nepraleidžia šviesos. Norinti apžiūrėti bulves yra paliekami keli maži plyšeliai.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikino, kad nuodingų bulvių šiame prekybos centre nėra. Jis sako: „Mūsų prekybos centruose bulves išperka per 2-3 savaites. Lietuviai – juk bulvių tauta. Mane patį ūkininkai tikino, kad bulvės tik po 2 savaičių pradeda gaminti nuodingas medžiagas, jei jos laikomos šviesoje. „Norfoje“ jas išperka greičiau“. Tačiau Vilniuje, Laisvės prospekte įsikūrusioje „Norfa“ parduotuvėje mums pavyko rasti 2 savaites prekybos salėje parduodamas bulves, ant kurių buvo nurodyta sandėliavimo data. Nežinia kiek dar laiko jos išbuvo centriniuose sandėliuose.
P. Tumosa
Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur į vartotojo saugą ir į produkto kokybę kreipiamas didelis dėmesys, prekybos centruose paprastai bulvių gumbai supakuojami į tarą, kuri nepraleidžia šviesos. Norinti apžiūrėti bulves yra paliekami keli maži plyšeliai.

„Iki“ parduotuvių tinklo atstovas Valdas Lopeta mus patikino, kad parduotuvėse parduodamos pažaliavusios bulvės neviršija Žemės ūkio ministerijos numatytų 8 proc. nuo visos siuntos masės. V. Lopeta teigia: „Savo veiklą vykdome laikydamiesi Lietuvoje galiojančių įstatymų ir teisės normų bei kokybės reikalavimų. Prekybos bulvėmis atveju – taip pat“.

„Bulvės atvežamos į „Iki“ parduotuves ir sandėliuojamos tamsoje, maksimaliai išvengiant tiek saulės spindulių, tiek dirbtinio apšvietimo. Prekybos salėje laikomas nedidelis jų kiekis, toks, kokį parduoti galima per maždaug 24 val. Bulvės prekybos salėje laikomos giliose dėžėse, todėl poveikį su aplinka turi tik nedidelis viršutinis jų sluoksnis“, – pridūrė V. Lopeta.

Beje, jei perdirbimui naudojami pažaliavusios bulvės ir žaliava nėra kokybiškai paruošta, t.y. gumbai neatrinkti, kruopščiai nenulupti, pagamintuose, pvz., bulvių traškučiuose ar gruzdintose bulvytėse, pažaliavusios vietos išlieka. Jaučiasi kartokas skonis.

Prieš verdant ar kepant bulves, jas reikia atidžiai nuskusti (bulvių luobelių negalima valgyti), išpjaustyti „akis“ ir pažaliavusias vietas. Vandens, kuriame virė bulvės, negalima vartoti – nuovirą reikia išpilti.

Ekologiškos bulvės nėra mažiau nuodingos už paprastas bulves. Ekologinių ūkių savininkai negali naudoti augalų apsaugos priemonių nuo ligų, todėl jie augina ligoms atsparias bulvių rūšis. Tai tokios bulvės, kurių gumbuose yra daugiau paties augalo gaminamų nuodingųjų apsauginių medžiagų.