Ne tik jos grožis ir saugumas turi rūpėti, bet ir reikalavimai dėl jos aukščio ir atstumų nuo kaimynų.
Lietuvoje ypač griežtų norminių aktų tvoroms nėra, tačiau visi reikalavimai tvoroms yra susiję su jų aukščiu ir medžiagų naudojimu. Tveriant sklypą tvora, būtina paisyti sklypo ribų. Visa tvora turi būti tveriamo sklypo teritorijoje ir neišsikišti į kaimyno pusę.
Jeigu, pagal Statybos techninį reglamentą, tvora patenka į I (nesudėtingų) statinių grupę, tai dėl šio statinio didesnių problemų (leidimų gavimo) neturėtų kilti. Šiam statiniui neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas. Jeigu tai II grupės statinys, tuomet leidimas reikalingas, tačiau jis išduodamas supaprastinta tvarka.
I grupės nesudėtingiems statiniams priskiriama:
* sklypo (ar jo dalies) tvora - ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių, vytelių, karčių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m;
* tokių pačių konstrukcijų, ne aukštesnė kaip 2 m ganyklos tvora žemės ūkio paskirties žemėje;
* ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m;
II grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamos ištisinės mūrinės, gelžbetoninės ir metalinės sklypų tvoros, ne aukštesnės kaip 1,8 m;
Sodininkų bendrijose taip pat reikia laikytis tam tikrų atstumų reikalavimų.
Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;
2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;
3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Tvorų rūšių yra daug – tai segmentinės, plastikinės, betoninės, metalinės, akmeninės, vielinės, iš augalų suformuotos tvoros.
Tvorų įrengimas
Kaip ir bet kuriam statiniui, taip ir tvorai labai svarbus pamatas. Jį liejant reikia atkreipti dėmesį į gruntą. Specialistai sako, kad lengviausia pamatą išlieti smėlingame ar žvyringame grunte, jame gręžtinius pamatus patariama įrengti 90-100 cm gylyje. Ištisiniai betono pamatai turi būti įgilinami mažiausiai 30 cm. Jei sklype gruntas molingas, duobes gręžtiniams pamatams reikia platinti iki 23 cm skersmens, o juostinius pamatus reikia gilinti iki 1,5 m gylio.
Pasirinkus tvorą iš metalinės vielos ar kitų lengvesnių konstrukcijų, pamato formuoti nereikia, būtina tik betonuoti stulpus. Jų tvirtinimui taip pat galima naudoti specialius varžtus ar tiesiog stulpus įkalti į žemę.
Specialistai pabrėžia, kad tvoros atlieka ne tik apsauginę, bet ir estetinę funkciją. Be to, aptvertoje valdoje žmogus išgyvena saugų privatumo jausmą.
