Kaip jūs tikriausiai pastebėjote, geras seksas taiso nuotaiką ir santykius. O gal atvirkščiai - gera nuotaika ir geri santykiai pagerina seksą. Malonus užsiėmimas, giminės tęsimas, atvirumas ir artumas - visa tai duoda seksui visapusišką žalią šviesą. Anksčiau seksui buvo raudona šviesa. Tai yra, seksas buvo nuodėmė, gėda, neišvengiamas blogis.

Vėliau – geltona - atsargiai! Jei net ir naudosi prezervatyvą, tai vis dėlto tai buvo vyro prievarta prieš moteris. Prieš paskutinę pastabą nieko negalėjai pasakyti, nes feminizmas kaip mat demaskuotų eilinį vyrą šovinistą. Po to, kai amerikietės atrado klitorių, o jų žinios atkeliavo į Vakarų Europą, o iš ten - pas mus... Mes irgi atsipalaidavome. Kai Šaron Stoun “Lemtingoje traukoje” apžergė vargšą Maiklą Duglasą, pasidarė aišku: jau ir feminizmas gali nurimti.

Kurį laiką dar mirksėjo AIDS pavojus - kol dauguma laisvo sekso mėgėjų nesuprato, kad reikia prezervatyvą vis dėlto užsimauti, ir dar su pastoviu partneriu. Prezervatyvus jau dalina per koncertus. Viskas. Šviesa žalia. Galima važiuoti. Tačiau žmonės kažkodėl važiuoja gan nervingai. Kai kas negali užvesti variklio. Kai kas patiria avariją. Kodėl? Todėl, kad jie paverčia seksą savo ambicijų instrumentu.

Seni sekso vadovų autoriai ir mokytojai – Kama sutros, “Persiko šakelės”, Ovidijus, de Sadas, ir kiti - nustebtų sužinoję, kuo mus pavertė seksualinė revoliucija. Jie rašė apie tai, kaip meilę susieti su seksu ir kaip jais mėgautis. Ir kaip padėti mėgautis kitam. Jiems seksas buvo malonus procesas, savotiškas vyno ragavimas ar lėtas šokis. Jie aprašydavo dešimtis bučinių rūšių, įvairiausias glamones ir pozas, tačiau jie neaprašinėdavo... orgazmo.

Kodėl ?

Todėl, kad orgazmas - tai pabaiga. Tegul ši pabaiga ir labai audringa, o moterims ilgesnė, nei vyrams, bet vis dėlto pabaiga. Laikina mirtis.

Galvoti apie orgazmą labiau, nei apie seksą - tas pats, kaip šlovinti mirtį, pamirštant gyvenimą.

Šiuolaikiniai vyrai ir moterys, neužsiminėdami seksu su partneriu, orgazmą patiria keliais būdais: masturbuodamiesi, stebėdami seksą ekrane ar žurnale, skaitydami erotinį romaną, užsiimdami seksu per Internetą ar telefonu, fantazuodami, kartais - netikėtai. Tarkime, kai kurie žmonės orgazmą netikėtai patiria jodinėdami, prausdamiesi po dušu, klausydamiesi muzikos, nešiodami ankštus rūbus ar miegodami. Visais šiais atvejais į orgazmą didelio dėmesio jie nekreipia. Tai yra, jie jį pastebi, netgi po jo nusiramina, tačiau nedaro iš to jokios problemos. Juk nedarome mes problemos iš to, kokiu būdu mums patinka pasikasyti nugarą, pravalyti nosį, pavalgyti ar kokia poza sėdėti ant sofos. Mano kūnas - ką noriu, tą su juo ir darau.

Mes nesirūpiname proceso baigtimi, nes tai nėra joks nuopelnas. Mes neskaitome vadovų apie tai, koks turi būti pojūtis valant nosį. Ir mes neužbėgame procesui į priekį.

Su orgazmu sekso metu yra kitaip. Žmonės, labai galvojantys apie orgazmą, panašūs į vaikus, kurie dar prieš Kalėdų naktį bandytų pamatyti, kas yra Kalėdų Senio maiše. Vyras, mylėdamasis su moterimi... ne, čia žodis “mylėdamasis” jau nebetinka. Vyras, atliekantis lytinį aktą su moterimi... Ne, tiksliau būtų taip: ”vyras, norinti privesti moterį iki orgazmo”- štai taip - ima siaubingai pergyventi. Jam orgazmas tampa savotiška olimpine pergale. Jei moteris nebaigia - tai jo pralaimėjimas. Todėl jis ima jaustis sekso metu visai ne taip, kaip buvo sumanęs erotinių indų ir kinų vadovų autoriai, ne taip, kaip manė Ovidijus, de Sadas, ne taip, kaip jaučiasi besimylėdamas su moterimi vyras.

Į jo savijautą ateina nauji jausmai: nerimas, sportinis užsispyrimas, pralaimėjimo baimė. Jis sukanda dantis, suraukia kaktą. Jis ima siekti orgazmo (ne, ne savo, jos!) taip, kaip koks nors stachanovietis su šachtininko grąžtu rankose. Bus rekordinė tona rūdos! Jis naudoja savo varpą ne malonumui, o tikslui. Tikslas – nepaisantis, kad moteris šiandien tiesiog pavargo arba galvoja apie mokslus.

O varpa sugalvota ramiam veiksmui. Jūs matėte, kaip poruojasi gyvūnai? Ramiai, be didelės problemos. Kai kurie iš jų būna net užsimerkę - sako, kad ir jie patiria malonumą. Tačiau jie nedaro iš sekso kažko svarbaus. Ir jiems visuomet viskas išeina.

O žmogus daro problemą. Ir moterys, pasiskaičiusios apie nuostabias orgazmo akimirkas žurnaluose ir romanuose, ima po truputį nerimauti ir pavydėti. Klitorinis orgazmas pas mane ar vaginalinis? Kur tas taškas “G”? Kodėl viename filme sakoma “įeikite tiesiai ir pasukite žemyn”, o kitoje knygoje - ties šlaplės anga? O kur taškas ”S”? O kaip su gimdos kakleliu? Ar mano vyro galvutė ten pasiekia? O ką, jei pasiektų?

Puiku, jei moteris atranda visokius taškus savo kūne. Tarp kitko, jų būna ir netikėtose kūno vietose - tarkime, po keliais ar juosmenyje, už ausų ar ties bambute... Tačiau kas sakė, kad visos moterys turi būtinai dirginti vis tą patį tašką ir kad turi jausti visuomet vis tą patį orgazmą?

Štai kokia įdomi porelė: jis su šventa misija ”ji su manimi baigs - dar man niekad nebuvo, kad kuri nors moteris nebaigtų!”- ir ji su susirūpinimu “kodėl tik klitorius?” Abu susirūpinę ir abiem kažkaip ima neišeiti... Tai yra, dažniausiai išeina, bet po to ateina visokių abejonių... O tuomet ir nelabai išeina. Vienu žodžiu, ne taip, kaip turi būti. Ji turėjo baigti, o nebaigė. Nes tuo metu galvojo, kad turėjo baigti kitaip, su kitu ar dar ką nors. Kitą kartą aš jau ruošiausi, bet ir erekcijos nebuvo...

O kaip kitaip? Paprastai. Tegul vyras eina ne į lovą, o į darbą su mintimi: ”aš ten pasieksiu rekordą! Dar niekad nebuvo, kad nepadaryčiau!” Tegul jis eina į sporto salę su užsispyrimu: padarysiu dar vieną prisitraukimą!” O į lovą tegul eina atsipalaiduoti.

Tegul moteris patiki, kad jos kūnas geriau viską apie ją žino, nei žurnalas ar romanas. Ir tegul jie pasipasakoja vienas kitam apie save. Prisiglaudžia, pabūna. Jaunystę prisimena. (jauni - vaikystę). Ir viskas? Ir viskas. Seksas tegul būna kaip netikėta dovana. Nelaukime jos ir nežiūrėkime į Kalėdų senio maišą. Nors orgazmas būtų įdomiausia ir netikėčiausia dovana.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją