Kaip apsisaugoti nuo ilgapirščių? Pataria specialistas

Kaip sakoma, joks save gerbiantis vagis neprašys išmaldos. Jo savivertės jausmo nepakels ir gatvėje rasta šimtinė. Juk pragyvenimui reikia „užsidirbti“ - t.y., pasivogti. Kokios mūsų klaidos leidžia ilgapirščiams klestėti?

Pataria „G4S Lietuva“ Saugos departamento direktorius Aurelijus Špėlis.

Specialisto teigimu, ar nepakliūsime į plėšikų akiratį, nulemia mūsų pačių požiūris į saugumą. Jis savaime neatsiranda, jį reikia sukurti. Pradėti reiktų nuo būsto konstrukcinių elementų - tai sienos, durys, užraktai, langai. Toliau būtina patalpų signalizacijos sistema, kuri būtų pajungta į Saugos tarnybos pultą. Kita problema – mūsų neatidumas. Tai neuždaryti langai, durys, neįjungta signalizacija. Pašnekovo teigimu, net 30 % turto praradimų įvyksta dėl gyventojų neapdairumo.

A.Špėlis pataria nepamiršti reguliariai ištuštinti savo pašto dėžutės – iki viršaus prigrūsta reklaminių bukletų ar laikraščių ji rėkte rėkia, kad šeimininkų nėra namuose.

Be to, laikai keičiasi, vagys irgi tobulėja, tad juos darosi vis sunkiau sustabdyti. Pasitaiko atvejų, kai vidury dienos butas tiesiog iššluojamas, išvežami netgi baldai.

„Prieš patekdami į butą ar kitą objektą, vagys dažniausiai jį stebi, surenka informaciją apie aplinką, t.y., ar budrūs yra kaimynai, ar rakinama laiptinė, kokie gyventojų įpročiai, kada išeinama/grįžtama iš darbo, kas vykdo namo priežiūrą. Egzistuoja net tokios informacijos rinka, kai yra keičiamasi informacija apie vertingus objektus. Vieni surenka informaciją; kiti ruošia veiksmų planą: sužino, kas kur padėta namuose, suplanuoja, kaip patekti, kaip pasišalinti, kokiu laiku tai reikia atlikti; treti būna vykdytojai, kurie atlieka patį veiksmą,- pasakoja saugos specialistas. - Vagys taip pat įvertina numatyto apiplėšti buto/objekto durų bei užraktų tipą, ar įrengta signalizacija, ar signalizacija pajungta į saugos tarnybos pultą. Toliau pagal situaciją pasirenkami įsilaužimo įrankiai bei metodai. Jų gali būti įvairiausių – tai ir durų keitimas, durų avarinis atrakinimas, kraustymo paslaugų įmonė arba kad ir elementarus įsilaužimas, išgręžiant užraktus ar juos atrakinant pritaikius/padirbus raktą. Visais atvejais signalizacijos sistema, pajungta į saugos tarnybos pultą - tinkamiausias būdas apsisaugoti“.

Prieš patekdami į butą ar kitą objektą, vagys dažniausiai jį stebi, surenka informaciją apie aplinką: ar budrūs yra kaimynai, ar rakinama laiptinė, kokie gyventojų įpročiai, kada išeinama/grįžtama iš darbo, kas vykdo namo priežiūrą.

Beje, kad ypatingai prabangios durys netaptų masalu, „prabanga duryse turėtų būti iš vidaus, o iš išorės reikalingas patikimumas. Antraip, jei durys labai prabangios, bet nepatikimos, yra rizika, kad jos bus pavogtos“,- juokauja A.Špėlis.

Panašus likimas laukia ir namuose „paslėptų“ vertingų daiktų. „Namuose nereikėtų laikyti stambių pinigų sumų, juo labiau jų slėpti – nes kur beslėptum (kad gerai paslėptum, turi mąstyti kaip vagis, o dažniausiai taip nėra) vagys tikrai suras,- pataria A.Špėlis. - Esant tokiam poreikiui, reikia turėti tinkamai įrengtą reikiamos klasės seifą bei patalpų signalizaciją, pajungtą į saugos tarnybos pultą“.

Specialisto teigimu, neuždaryti langai ir balkonai pirmuosiuose ir antruosiuose aukštuose – tai traukos objektai vagims bet kuriuo paros metu, net ir esant šeimininkams namie. Taigi vietoj gaivaus oro kartais galime sulaukti ir nekviestų svečių.

Piktavaliai gali pasirodyti ir tada, kai namuose yra tik vaikai. Tad jeigu neatidus ir patiklus mažylis netyčia įsileido į namus „nepažįstamą dėdę“, derėtų tuoj pat informuoti suaugusius šeimos narius ar kaimynus. O jei namuose įrengta apsaugos sistema - paspausti pavojaus mygtuką. „Vaikams praverstų pažiūrėti filmą „Vienas namuose“ ir pasimokyti kūrybiškų sprendimų,- juokauja saugos specialistas.

Užpuolikus dažniausiai domina mūsų turtas, todėl atitinkamai turime modeliuoti savo elgesį. Juk plėšikai dažnai tyko tamsiose laiptinėse ar neapšviestuose kiemuose.

„Nereikia stengtis sustabdyti užpuoliko, verčiau reikia jam nesudaryti galimybių patekti prie mūsų turto. Visų pirma, norint saugiai patekti į namus, turėtume tuo pasirūpinti iš anksto, t.y. prieigos prie rakinamų durų turi būti apšviestos, patalpose įrengta signalizacija. Taigi prieš prieidami prie durų, turime tinkamai apsižiūrėti, ar nematome kažko įtartino, toliau pasiruošiame nešiojamą pavojaus mygtuką ( jei įrengta signalizacija). Atrakinus duris skubiai įeiname, užsirakiname duris ir tik tada išjungiame signalizaciją (mat jei užpuolikas bandytų patekti kartu, nespėjus užsirakinti durų - pradėtų veikti signalizacija). Jei einame dviese, tai vienas eina rakinti durų, o antras stebi šį procesą saugiu atstumu, kad galėtų pakviesti pagalbą, jei rakinant duris įvyktų užpuolimas“,- pataria Aurelijus Špėlis.

Anksti temstant, daugėja apiplėšimų gatvėse ar netgi netoli namų. Prevencija, saugos specialisto teigimu, yra labai svarbi mūsų saugumo dalis, todėl reikia įdėti pastangų, kad išvengtume tokių situacijų. Reiktų pamodeliuoti savo maršrutus, aplenkti nuošalias neapšviestas teritorijas, taksi ar atvežęs automobilis turėtų privežti iki durų, jei nėra galimybės – vairuotojas turėtų palydėti.

Tačiau kaip elgtis, jeigu vėlų vakarą ar naktį grįžus namo, išlipę iš automobilio pastebime įtartinus tipus? A.Špėlis šiuo atveju pataria grįžti į automobilį ir kviestis pagalbą, t.y., kad pasitiktų šeimos nariai ar kaimynai, (priklausomai nuo situacijos kritiškumo – skambinti į policiją). Tais atvejais, kai objektas, į kurį negalite saugiai patekti, saugomas Saugos tarnybos – pranešti jai.

Vis dažniau tenka išgirsti apie plėšimus iš automobilių, kai šalia yra vairuotojas. Saugos specialistas pataria būti budriems ir pradėjus važiuoti automobiliu būtinai užrakinti visas duris, kitaip stovint kamštyje ar prie šviesoforo, ar statant automobilį aikštelėje vagišių grobiu taps rankinė, nešiojamas kompiuteris ar kiti vertingi daiktai, kurie yra automobilio salone. Taip pat reikia neužmiršti, kad išlipant iš automobilio visais atvejais reikia ištraukti užvedimo spynelės raktelį, kitaip galite likti ir be automobilio. Vertėtų būti atsargiems ir pastebėjus nuleistą ratą – stovėjimo aikštelėje ar kitoje automobilio pastatymo vietoje. Pakeitę ratą (dažniausiai automobilio salonas lieka atrakintas) galite pasigesti rankinės ar kitų vertingų daiktų.

Kadangi vagių pasaulyje taip pat pasitaiko nevykėlių, jų „darbo praktikoje“ nutinka ir juokingų istorijų.

„G4S Lietuva“ Saugos departamento direktorius Aurelijus Špėlis pabaigai papasakoja linksmą nutikimą. „Vieni namo savininkai kartą išvyko neįjungę signalizacijos. Į namą sėkmingai įsibrovė vagys ir galėjo sau ramiai darbuotis, tačiau pamatę signalizacijos jutiklius, pradėjo juos daužyti, kad nebūtų susekti. Tačiau sistema apie sugadinimus perdavė signalą saugos tarnybai, kuri netrukus atvyko į objektą.“ Tiesa, tąkart vagims pavyko pasprukti, tačiau turtas buvo išsaugotas.