Kalytė jau ne jaunutė, 2000 metų gimimo, bet nuostabaus būdo ir visas jos elgesys, žibančios akys, noras žaisti ir būti drauge tikrai ne kaip nuvargusios senučiukės. Belieka tik gražiai gyventi savo šeimoje ir sulaukti garbingos mirties, bet vėl... Vėl pasimaišė tas nelemtas užsienis ir jauni žmonės kalytę nutrenkia pagyvenusiems tėvams, kurie nėra pasiruošę savo namuose laikyti trečio šunelio ir „bėgtute į kliniką“. Vėlgi adatėlės dūris išspręs visas problemas, - „Nėra gyvūno, nėra ir problemos“. Taip ir gyvenam - patogu, greita, o gyvūnas kaip laikinas žaislas tarsi be sielos, atminties ir jausmų.
Šiuo metu pasakiško būdo kalytė apsistojusi pas savo globėją, kuri ne tik ja rūpinasi, maitina ir stengiasi, kad jai nieko netrūktų, bet ir išsprendė jos turėtas sveikatos problemėles. Augliukų ant pilvo su kuriais kalytė Kaštonė pakliuvo pas globėją, jau nebeliko, yra tik vienas labai mažas „kietuliukas“ (mažojo piršto galo dydžio), tačiau jis paviršiuje ir bus pašalintas sterilizacijos metu. Kalytė buvo apžiūrėta echoskopu, jokių negerumų nerasta.
Po beveik mėnesio laiko gyvenimo kartu su Kaštone, kuo toliau, tuo labiau globėja negali patikėti, kad jai 11 metų... Kaštonė bėgioja, šokinėja, išmoko graužti kaulą... Čia jau didelis pasiekimas, nes pirmus kartus net nenutuokė, ką su juo daryti! O pamatytumėt, kaip ji liuoksi per aukštą žolę, kaip besidomėdama žolės padarėliais nepajaučia, kad globėja jau gerokai toliau, tada staiga pakėlusi galvą, sumišusi, o vėliau radusi ją akimis, visu greičiau atskuodžia ir pilna pasitikėjimo toliau tipena tyrinėdama pasaulį... Globėja vadina ją „exploreriu“ (tyrinėtoju), nes kaskart ji žengia tais pačiais takais su, rodos, jau nauju susidomėjimu, pastebi naujus dalykus, ir neretai vienoda kasdienybė niekada nebūna nuobodi. Kaštonė dievina pasivaikščiojimus lauke, kartais išbūna ten po dvi valandas, tiesiog eina kartu, kur akys veda... O jos veda kiek tik eisi!
Kaštonė tobulai įkūnija šuns kompaniono, ištikimiausio draugo ir sargo rolę. Namuose ji visada šalia, taktiška, rami, o kartais beprotiškai užsispyrusi dėmesio prašytoja. Bet tas prašymas taip pat visada taktiškas, ramus ir neretai atrodo net strategiškai apgalvotas. Turbūt vieninteliame šiame veiksme matosi, kad Kaštonei yra 11 metų: prašymo ir graudinimo sugebėjimus per tuos metus ji išugdė tobulai. Neįmanoma jos nepaimti ant kelių ar nepriimti į lovą. Žinoma, ji niekada nelips į lovą, jei su ranka nepatapšnosi per antklodę, sėdės ir kantriai žiūrėdama liūdniausiu ir, iki sąžinės gelmių veriančiu žvilgsniu Tave gėdins kol palūši. O tada ji tik iš visų jėgų prisispaus šalia, atsuks galvą į Tave, stebės kokias penkias minutes, vis lyžtelės ir negalės užmigti, kol Tave matys... Nesaugu gi taip palikti šeimininką be priežiūros.
Kaštonės charakteris tiesiog netelpa į šios klaviatūros simbolius, ir neabejoju, kad Tu tai gali pajust ir patvirtinti, jei tik įsileisi ją į savo gyvenimą, savo namus. Po skausmingos išdavystės ir suteikto šanso, ji tikrai nusipelnė šviesios senatvės ir būti apsupta meilės. Todėl Kaštonė ieško namų!
Dėl Kaštonės kreipkitės į Aušrą 8 684 96 937.
