Teisingumo ministerija (TM) parengė įstatymų pataisas, numatančias, kad informacija apie pranešėją, jo pageidavimu, negalės būti atskleidžiama nei pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą įstaigos viduje, nei jau paskyrus kaltam asmeniui nuobaudą ar ginčui persikėlus į teismą. Jei pranešėjas turės liudyti teisme, informacija apie jį nebūtų atskleidžiama kitiems proceso dalyviams.
Tačiau teismui būtų draudžiama savo sprendimą grįsti tik tapatybės neatskleidusio liudytojo duomenimis. Priimant sprendimą, tokiais parodymais būtų galima remtis tik tuomet, jei juos patvirtins ir kiti įrodymai.
Šiuo metu įstatymai numato priemones, leidžiančias pranešusį apie korupciją ar apie kitus padarytus šiurkščius pažeidimus tarnautoją apsaugoti nuo neteisėto atleidimo ar kitų sankcijų, tačiau nėra numatyta garantijų, kad bus išlaikytas tokio asmens anonimiškumas. Pasak TM, tokiais atvejais šiems tarnautojams iškyla pavojus patirti psichologinį kolegų spaudimą, grasinimus, neigiamą požiūrį ir tai esą lemia institucijose dirbančių asmenų pasyvumą ir nenorą informuoti apie daromus pažeidimus.
"Neretai valstybės tarnautojai geriausiai žino, kokie pažeidimai yra daromi jų institucijose, tad jų aktyvumas yra labai svarbus. Nukentėti dėl daromų neteisėtų veikų turi bijoti tie, kurie jas daro, o ne tie, kurie apie tai praneša. Siūlomi įstatymo pakeitimai leistų tai pasiekti", - pranešime cituojamas teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Siūlomi pakeitimai šiuo metu yra pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti.
Ministro teigimu, peržiūrint pranešėjų apsaugos užtikrinimo klausimą, Vyriausybėje nutarta, kad šiai problemai išspręsti reikia detaliai peržiūrėti ir patobulinti esamus įstatymus, nerengiant atskiro teisės akto.
"Šiuo kartu teikiami projektai padės užtikrinti efektyvią pranešėjų apsaugą valstybės tarnyboje. Lygiagrečiai yra analizuojamos ir kitų teisės aktų, susijusių su pranešėjų apsauga kitose srityse, nuostatos", - sakoma TM pranešime.