„Pirmiausiai, kaip anglai sako, jeigu esi duobėje, nustok kasti. Taigi jeigu neturi pinigų nustok juos pleškinti“, – pirmąjį patarimą, ką daryti Lietuvai, konferencijoje „Vilnius Invest 2011“ surengtoje Finansų analitikų asociacijos diskusijoje davė R. Kuodis.
„Kiek metų kalbu apie sąnaudų ir naudos analizę, kiek metų šneku apie tai, kaip mes supleškiname 150 mln. Lt traukiniais vežiodami grybautojus. Dabar atsidarė naujos Pandoros skrynios – visokie dideli projektai, „Rail Baltica“, kur neaišku, kokia nauda, bet sąnaudos bus milžiniškos. Turime naują skrynią su privačia ir viešąja partneryste, kaip aš vadinu privačiu viešojo maustymu. Balsių mokykla yra genialus pavyzdys, kaip galima išmesti krūvas pinigų, kai galima buvo jų neišleisti. Čia ir yra pirmieji būdai. Pirma reikia sustabdyti kraujelio tekėjimą šioje valstybėje, tada pamatysime, kad nėra jau taip ir blogai“, – detalizavo jis.
Taip pat, anot ekonomisto, dar galima atlikti įvairius energijos naudojimo efektyvumą didinančius projektus. Jau anksčiau R. Kuodis ne sykį yra siūlęs pradėti Lietuvoje masinę daugiabučių renovaciją.
„Kai dėl kokių nors priežasčių negali eksportuoti, tai pradėk neimportuoti. Tai yra tas pats kaip eksportuoti. Kiekviena šalis turi daugiau ar mažiau tokių galimybių. Vakaruose jau trūksta fantazijos, ką daryti krizių metu, tai statomi tiltai į niekur. Šioje šalyje yra tiek daug dalykų, kuriuos galima nuveikti už svetimus pinigus, „Gazprom“ pinigus ir panašiai, tik imk ir daryk. Kažkaip politikai iki to neprisikasa, nes neturi susiinstaliavę „Excel“, pas juos tik „PowerPoint“ – šūkiai, šūkiai, šūkiai“, – kalbėjo Lietuvos banko vicepirmininkas.
Tuo metu diskusijoje dalyvavęs investicinio banko „GILD Bankers“ partneris Lietuvoje Šarūnas Skyrius tvirtino, kad Lietuvai privalu ir toliau laikytis drausmės.
„Mūsų politikos priemonių arsenale gali būti tik reagavimas. Nežinau, ką mes galėtume daryti be to, kad efektyviai valdytume viešąjį sektorių, teiktume viešąsias paslaugas, nedarytume nesąmonių su rinkiminiais biudžetais, nes esame priklausomi nuo užsienio kapitalo noro toliau finansuoti mūsų biudžeto deficitą. Jeigu Tarptautinį valiutos fondą atmetame kaip politiškai nepriimtiną kažkokį monstrą, privalome būti drausmingi ir sukandę dantis toliau visi stengtis uždirbti pinigų“, – savo nuomonę išsakė jis.
Reikalauti iš politikų galvoti tolyn
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Marijus Kalesinskas mano, kad svarbu sugebėti išreikalauti iš politikų mąstyti apie tolesnius periodus nei trunka jų kadencija.
„Politikai mąsto apie trumpus periodus, finansų sektoriaus ir kitų įmonių vadovai mąsto apie trumpus rezultatus ir siekius ir nėra kam pamąstyti apie ilgus. Aš sutinku, kad mumyse problema, jog neišreikalaujame iš politikų mąstyti apie ilgesnius periodus, o jiems patrauklu žaisti žaidimą pagal taisykles, kurias mes patys jiems įduodame – mąstyti maksimaliai apie vieną kadenciją“, – sakė jis.
M. Kalesinsko nuomone, naivu tikėtis, kad jeigu aplinkui bus blogai, mūsų tai nepalies.
„Kalbant apie eksportą, jeigu bus blogai euro zonai, mums bus labai blogai. Importe taip pat nesame nepriklausomi, nes situacija importo rinkose, žaliavų kainos daro įtaką infliacijai. Mes esame žiauriai priklausomi ir jeigu bus blogai aplinkui, būtų naivu tikėtis ir iki paskutinio momento kalbėti, kad mūsų tai nepalies. Jau buvo tokių šnekų“, – kalbėjo ISM lektorius.
