Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Santykis su pačiu savimi išties yra mūsų ėjimo į pasaulį šaltinis. Tuo pačiu žvilgsniu, kuriuo žvelgiame į save, mes žiūrime į kitą, į aplinkui egzistuojančius dalykus, vykstančius procesus. Sakyčiau, jog visa, ką mes darome, yra vienokio ar kitokio ryšio su savimi pasekmės, tai vyksta jo fone. Dėl to labai racionalu gyvenime egzistuojančių sunkumų priežasčių ieškoti galvojant apie tai, o kaip gi jūs priimate save. Ir jei jaučiate nemeilę sau, nuoseklus klausimas – kaip ją įgyti, užauginti.
Šioje vietoje man norisi paliesti du dažniausiai pasitaikančius savęs nepriėmimo šaltinius. Pirmiausia, tai mūsų ankstyvoji vaikystė. Apie tai, kokie mes esame, sužinome augdami. Žinios kaupiasi klausantis savo tėvų, artimųjų ir reikšmingų suaugusiųjų, vėliau bendraamžių, mokytojų, kitų autoritetingų asmenų. Jei jūsų tėvai ar kiti suaugę žmonės jus norėjo matyti kitokį nei buvote, jautė nepasitenkinimą jūsų elgesiu, pasirinkimais, natūraliai gavote ženklą, jog tai, kuo esate yra negerai, nepriimtina, netinkama.
Rašau tai ne dėl to, kad imtumėte ieškoti kaltųjų ar atsakingų už jūsų nemeilę (jie greičiausiai jautėsi labai panašiai), o tam, kad suvoktumėte, jog jūsų vaizdas apie save nėra realus. Suaugę žmonės norėjo matyti kitokį jūsų fasadą, tačiau tai nereiškia, jog dabartinė jūsų būtis yra netinkama. Netgi yra didelė tikimybė, jog jūs nepažįstate savęs iki galo, o jaučiatės tarsi būtumėt vien tų nepageidautinų savybių rinkinys.
Kita erdvė, kuri duoda kelią savęs nepriėmimui, yra galvojimas, jog vien teigiami bruožai verti meilės. Tiesą pasakius, pati supratau, kad pyktis, liūdesys, silpnumas, nepasitikėjimas savimi, baimė yra taip pat harmoningos ir sveikos asmenybės dalis, kai buvau ketvirtame kurse. Man tai buvo išlaisvinanti geroji naujiena. Žmogus kaip kūrinys turi du polius: šildantį ir šaldantį. Tai yra natūralu. Galvojimas, jog yra tobulų žmonių vien su teigiamomis savybėmis, yra mitas. O dar teisingiau, tai yra tiesiog kitų noras matyti šalia esančius vien tik patogius: drąsius, gražius, sėkmingus, tuo pačiu metu santūrius ir spontaniškus, pilnus ramybės ir veržlumo.
Taigi meilė sau prasideda nuo supratimo, jog turite save priimti ne tik sėkmės akimirką, bet ir nuopuolio, nusivylimo. Tai irgi esate jūs. Ir tai tęsiasi ieškant kuo tikresnio savęs vaizdo. Ne to, kurį jums bandė nupiešti suaugę, norėdami išpildyti savo viltis ar išspręsti nepasitenkinimo savimi problemą per jus.
Visgi išmokimas save priimti ir džiaugtis yra ilgas ir lėtas procesas, galintis trukti keletą metų, o jo kurstymas ir išlaikymas – visą gyvenimą. Jis reikalauja daug aktyvaus ir kryptingo darbo. Tai gali būti knygų skaitymas, pokalbiai su psichologais ar dvasininkais, religijos ar pozityvios filosofijos praktikavimas, ieškojimas atvirų, priimančių ir pozityvių žmonių rato (įsitraukimas į tam tikras veiklas, bendruomenes).
Stiprybės
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
