Kelionė prasidėjo ankstyvą rytą Limino dekoratyvinių augalų medelyne, kurio savininkas Edgūnas Kimius pristatė jį kaip vietą, kur laikas teka lėtai, kur gali mėgautis gamta, tyla, stebėti lėtai augančius dekoratyvinius medelius ir suprasti, kad tai nuolat skubančiam šiuolaikiniam žmogui yra labai reikalinga.

Pabuvus lėto laiko kaime, arkliukais kinkyti vežimai dalyvius nuvežė į Linkmenis, kur dalyviai aplankė unikalų plaktukų muziejų, vėliau - Linkmenų moterų užimtumo centrą, kur susitiko su vietos bendruomenės nariais. Šio kaimo žmonės didžiuojasi savo pačių augintomis daržovėmis, gaminamais naminiais sūriais, medumi ir kitomis gėrybėmis. Todėl šis kaimas prisistato kaip Eko kaimas.

Kita maršruto vieta buvo Cijonų kaimas, esantis vos už 4 kilometrų nuo Linkmenų. Čia gyvenanti jauna šeima - Laima ir Rimas Rakauskai gražina savo sodybą, ūkininkauja ir puoselėja svajonę sukurti paukščių parką, kuriame vaikštinėtų fazanai, kur galima būtų stebėti pavasarį gausiai suskridusius paukščius, klausyti jų balsų.

Sodybos šeimininkai pasitiko lankytojus vilkėdami pelėdų kostiumus ir maloniai pakvietė į savo lizdelį. Parke simboliškai pasodinę medelį, sekėme paskui pelėdą per miškelį į pievą. Čia buvo vedama pirmoji edukacinė pamokėlė - su meile ir užsidegimu pasakojama apie įdomų ir paslaptingą paukščių gyvenimą. Nors veidus šildė nebe vasarinė, o rugsėjo saulė, klausėmės paukščių balsų įrašų, bandėme vieną balsą atpažinti nuo kito.

Pasikrovę geros energijos, pasimokę vienas iš kito lankytojų priėmimo meno, kelionės dalyviai patraukė į Antalksnę - amatų kaimą. Čia gyvenantis žinomas Ignalinos rajone medžio drožėjas, kalvis, aktyvus vietos bendruomenės narys Raimondas Žievys pasitiko savo kalvėje. Ten pademonstravo, kaip yra kalamos senovinės lietuviškos sagės. Svečiai įsitikino, kad tam reikia geležinės kantrybės ir meilės savo darbui. Nemoteriškas tai darbas, todėl tik šiuo amatu susidomėję vyrai patys bandė nukalti savo dirbinius.

Pasidžiaugusi Palūšės grožiu, grupė patraukė link Šiūlėnų. Šis nedidelis, netoli sienos su Baltarusija esantis kaimas jau seniai žinomas kaip veltinių kaimas. Veltiniai čia jau yra sertifikuotas tautinio paveldo produktas. Ateityje Šiūlėnus svajojama padaryti teminiu kaimu – vieta, kur būtų demonstruojamas vilnos kelias: nuo avies auginimo iki vilnos gaminio. Todėl ir šį kartą lankytojams pirmiausiai buvo pademonstruota, kaip kerpama avis.

Drąsiausieji ir patys pabandė tai daryti. Tada perėjom į salę, kurioje jau puikavosi įvairūs rankų darbo vilnos gaminiai – nuo paprastų sagių ir karolių iki kepurių pirčiai, šalikų, šlepečių. Amatininkė, senojo vilnos vėlimo amato puoselėtoja Marijona Lukaševičienė davė pačiupinėti ką tik nukirptą vilną, ją rankomis papešioti. Ji pati demonstravo, kaip yra veliami veltiniai, pasakojo apie kaimo bendruomenę, kaip joje prasidėjo šita veikla.

Vakarėjant pasiekėme Rojų. Šis patraukliu pavadinimu kviečiantis kaimelis žinomas savo sodu ir žymaus sodininko Adomo Hrebnickio muziejumi. Mus pasitiko ir pavedžiojo šio muziejaus direktorė Renata Veličkienė, o paskui pakvietė užeiti į klėtelę. Čia visiems buvo parengtas siurprizas - spektaklis, XIX a. rašytojo Rojaus Mizaros komedija "Prašvilpta laimė", kuriame vaidino Kaniūkų jaunimo klubo aktoriai. O po spektaklio visi ragavo nuostabaus skonio, įvairių rūšių namuose pačios Renatos Veličkienės gamintų obuolių džemų.

Taip pasisotinę ir jau pavargę keliauninkai pasiekė paskutinį kelionės tašką - šalia Rojaus esantį Dūkšto miestelį. Čia įsitikino, kad Dūkštas vertai vadinamas darbščiųjų rankų miesteliu. Gražiausiais raštais megztos pirštinės, šalikai, nertos servetėlės ir rūbai, siuviniai ir medžio dirbiniai.. Visa tai puikavosi Dūkšto kultūros namų salėje surengtoje rankdarbių parodoje.

Pasibaigus kelionei, jau susigulėjus patirtiems įspūdžiams, jos dalyviai gali tvirtai pasakyti, kad Ignalinos rajono kaimai įdomūs, turi ką parodyti atvykėliui ne tik iš miesto, bet ir kito kaimo, kad nori kartu toliau dirbti, bendradarbiauti ir kurti naują turistinį maršrutą - teminių kaimų kelią.

Projektas iš dalies finansuojamas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją