Tokius skaičius ji žurnalistams pateikė po balsavimo Seime, kuomet buvo pritarta prezidentės siūlytoms įstatymo pataisoms. S. Cirtautienės teigimu, įstatymo pakeitimai iš šilumos kainos eliminuos dalį dedamųjų, ir tai, Energetikos ministerijos duomenimis, kainą sumažins maždaug dešimtadaliu.
„Prezidentė Seimo priimtą sprendimą vertina labai teigiamai. Seimo nariai parodė solidarumą ir iš tikrųjų įrodė, jog visiems labai svarbus gyventojų poreikis turėti mažesnes sąskaitas už šildymą. (...) Sudėlioti akcentai taip, kad leidžia pasiekti geriausių rezultatų. Energetikos ministerijos preliminariais duomenimis, šildymas turėtų pigti bent jau 10 proc.“, - kalbėjo S. Cirtautienė.
Pasak jos, naujasis įstatymas iš sąskaitų išbrauks dalį rodiklių ir leis gyventojams patiems spręsti dėl namams tiekiamos šilumos kiekių. „ Pirmiausiai dėl to, kad iš sąskaitos bus eliminuotos tiekėjų sąnaudos šilumos punktų priežiūrai – tai viena. Antra, ir dėl to, kad dabar šilumos punktus, nepaisant to, kam jie priklauso, turės galimybę reguliuoti patys gyventojai arba jų pasirinktas prižiūrėtojas“, - aiškino S. Cirtautienė.
Kol kas įstatymas iš esmės galioja tik šešiems didiesiems miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui ir Alytui. Tačiau S. Cirtautienė tikisi, kad mažesnieji miestai ateityje taip pat ras būdų pritaikyti tokį pat šilumos ūkio valdymo modelį.
K. Daukšys: įstatymą reikia keisti, bet ne dėl „City Service“
„Aš neatsisakiau savo pasiūlymų. Aš juos teiksiu atskirai, matyt, teiksiu jau kitą savaitę. Mano supratimas apie Šilumos ūkio įstatymo pataisas yra likęs tas pats. Bet kad nebūtų kažkokių politinių insinuacijų ir kalbų, kad kažkas nori palikti blogas kainas, aš šiandien atsisakiau tų savo pataisų ir aš jas teiksiu atskirai“, - kalbėjo K. Daukšys.
Pasak jo, pakeistas įstatymas iš sąskaitų išbrauks tik šilumos punktų priežiūros sąnaudas, kurios šilumos tarife sudaro maždaug 2 centus. „Bet jie turės „užaugti“ kitoje vietoje, kadangi tuos šilumos punktus reikės prižiūrėti“, - skeptiškai įstatymo permainas vertino K. Daukšys.
Politikas taip pat įžvelgė ir kitų pavojų. Pavyzdžiui, pavieniai specialistai, dirbantys su šilumininkais susijusiose namų administravimo ar kuro tiekimo įmonėse, esą negalės verstis šilumos punktų priežiūra, nors turi tam reikalingą kvalifikaciją.
„Darbietis“ taip pat pažymėjo siūlysiantis ir pataisą, kuri leistų namo gyventojams nevaržomai rinktis šilumos punktų prižiūrėtoją, jei punktas priklauso gyventojams, o ne šilumininkams. K. Daukšys tikino, kad tai niekaip nesusiję su didžiausios šalies daugiabučių administratorės „City Service“ interesais. Politikas taip pat žadėjo siūlyti koreguoti įstatymą, kad šilumos tinklai būtų grąžinti savivaldybių nuosavybėn.
„Žinote, galima apkaltinti kuo nori. Nežinau, koks aš „City Service“ atstovas, jeigu siūlau, kad jie iš viso negalėtų šilumos ūkio valdyti. Aš siūlau, kad savivaldybės turėtų šilumos tinklus, o šilumos punktus turėtų gyventojai. Ką tada reikš „City Service“ šilumos ūkyje? Tai bus niekas“, - tikino K. Daukšys.
Administratoriai irgi turės kadencijas
Konservatorius Kęstutis Masiulis žurnalistams teigė, kad įstatymą iš esmės pavyko išsaugoti tokį, kokio norėjo prezidentė. „Su nedidelėmis pataisomis ar pakeitimais. Nuo pradinės idėjos nedaug įstatymas yra pasikeitęs“, - kalbėjo K. Masiulis.
Pasak jo, jau nuo lapkričio iš šilumos sąskaitų dings šilumos punktų priežiūros sąnaudos, o kitų metų liepą pasikeis ir namų administratorių darbo tvarka.
„Nuo liepos mėnesio pasikeis administravimo sistema. Ir žmonės privalės rinktis administratorius ir kas trejus metus balsuoti dėl tų administratorių tinkamumo. To administratoriai labiausiai ir bijo“, - sakė K. Masiulis.
