"Kai bandoma oponuoti įstatymo projektui, kad pataisos yra kosmetinės, kad vienaip ar kitaip verslas bandys kitu būdu, apeidamas įstatymo nuostatas, finansuoti partijas, kad tai žlugdys neparlamentines partijas - tai yra ko gero bendrame kontekste, žiūrint į partijas vertybiniu požiūriu, nerimti argumentai", - interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėja.
"Akivaizdu, kad tokie argumentai parodo, kad mūsų politinė sistema išgyvena didelę vertybinę krizę ir ją reikia spręsti šiandien ir dabar", - kalbėjo S.Cirtautienė.
Anot jos, verslo atstovai yra pritarę šioms pataisoms viešai, nes yra "pavargę nuo būtinybės tam tikrais atvejais finansuoti partijas". Be to, atsisakius finansavimo, padidės konkurencija tarp partijų ir jos nenutylės viena kitos netinkamų veiksmų, kalbėjo prezidents patarėja.
"Prezidentės pateiktu projektu (...) siekiama didinti politinių partijų nepriklausomumą nuo finansinių rėmėjų įtakos jų politiniams sprendimams, užtikrinti atstovavimą visuomenei ir skatinti politinių partijų idėjinę, o ne finansinę konkurenciją ir taip sukurti prielaidas geresnei Lietuvos valstybės politikos kokybei", - sakė šalies vadovės atstovė.
"Prezidentė, teikdama šituos siūlymus, iš esmės siūlo vertybėmis, o ne pinigais grįstą lyderystę ir suteikia galimybę partijoms išsivaduoti iš savotiškos priklausomybės, išsivaduoti iš savotiškos iliuzijos, kad partijų rėmimas verslo pinigais yra nepriklausomumo ir gyvavimo pagrindas", - tikino prezidentės patarėja.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas po pateikimo 68 balsais už, dviem - prieš, 16 susilaikius pritarė minėtoms pataisoms, jas toliau svarstys parlamentiniai komitetai. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisas Seimui teikianti prezidentė siūlo uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms ir politinėms kampanijoms, perpus - nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU) - sumažinti leistiną aukos dydį fiziniams asmenims.
Dar siūloma nustatyti, kad auka negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų, tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) leisti aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų deklaravimo.
Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš biudžeto partijoms kompensuotį dalį patirtų rinkimų išlaidų.
Anksčiau įstatyme įrašytas tik kaip galimybė, 2010 metais Seimui priėmus įstatymo pataisas dalies politinės kampanijos išlaidų kompensavimas tapo privalomas. Šalies vadovės siūlymu nuostatos, jog ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų surinkusioms partijoms, jei jos neturi su politine kampanija susijusių skolinių įsipareigojimų, kompensuojama iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, būtų atsisakyta.
Pernai balandį svarstydamas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės naujos redakcijos įstatymą, Seimas atmetė pasiūlymą uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms.